Nuo mano lango lig tavo durų tūkstantis varstų. Per visą naktį po visą miestą šešėlių žingsniai. Švaistūnas klevas žvangantį auksą...
Onyte, einam su manim pašokti, Leisk man karštai priglaust tave. Visokių šokių gali greit išmokti, Jeigu tu paklausyki manęs. Šoky...
Štai mažas moksleivis Delne tirpsta ledai Tai kaitri saulės šviesa Taip žaidžia. Žeme vilkti kuprinę Smagu lyg tai būtų šuo Nesvarbu, kad knygos dėl to Dulkėtos. Ten už kampo karuselė Ir mirga dryžuotas stogas, Storą dramblį, rūstų liūtą Taip gera ir vėl išvysti. Laiką čia visi pamiršta Ir vasara nesibaigia...
Teksto autorius: Dalia Saukaitytė Muzikos autorius: V. Kernagis Purpurinis vakaras varva, Lyg aplietas aviečių sultimis. Ant akmens...
Jei prasmego tavo siela, Jei išdžiuvo tavo mintys, Jei pasaulis tau nemielas Tau lieka tiktai, saugot tvirtai sveikatą. Daryk mankštą,...
https://youtube.com/watch?v=Y08yP_dCRFQ (tekstas Bernardo Brazdžionio, 1941 m.) Šaukiu aš tautą, GPU užguitą ir blaškomą it rudenio lapus, į naują vieškelį, į nauja buitį, kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs. Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio ir gyvą širdį prie gyvos širdies, kad tamsiame vidurnakty nežuvę pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt. Iš sutemų, iš...
https://youtube.com/watch?v=Dbo2osdzC Širdele mano, o kodėl tu liūdna? Širdele mano, kur jaunystė tava? Dienelės slenka ir nė vieno neaplenkia Sakyk, širdele,...
Praskrido drambliai į rytus Tikriausiai vėl suks sau lizdus Žalias banginis paklausė, kur skrendam mes Vis tiek, juk šiandien ne...
Išves mane baltas sodininkas dar nepabudusį Šviesų birželio vidurnakti kabančiais lieptais. Tarp žemės ir mėnesio vandenys tyvuliuos ir žvaigždės žydės Kaip lelijos. Matysiu aš: eina mergaitė nuo žiedo ant žiedo lelijom; Ir krenta ant mėnesio lengvas mergaitės šešėlis. Ir ves mane baltas sodininkas kabančiais lieptais Dar nepabudusį… Kas gi pažadins...
Tik niekam nieko nesakai Tiktai pakyli, išeini Tiktai dangus labai aukštai Tiktai draugai labai liūdni Tik niekam nieko nesakai Tiktai...
Vosilką rankoje laikai Visai kitaip negu po karo Atėjo nuostabūs laikai Miške rasos žemčiūgai karo Iš laimės, ne nuo pagirių...
tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkas paliko ieškoti pirmo sniego, o kažkas nuėjo nepatikėjęs ir nesupratęs paukščių kalbos. tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkur prie kelio pilkas akmuo pravirko… bet visi praėjo nepastebėję ir nesupratę ašarų jo. tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog pušies viršūnėj...
