Nieko broliai arė Rudenio žemelę Ir atrado avinėlį Užriestais rageliais. Avinėli mažas, Baltas sidabrini, Ką tu mums kalbėsi, Stačias stovėdamas?...
Vytautas Kernagis
Vytauto Kernagio dainų žodžiai – tai rubrika, skirta vieno ryškiausių Lietuvos muzikos kūrėjų ir kultūros asmenybių palikimui. Čia pateikiami Vytauto Kernagio dainų žodžiai, kurie daugelį metų lydi skirtingas kartas, atspindi lietuvišką tapatybę, ironiją, jautrumą ir gyvenimo išmintį.
Šioje kategorijoje rasi žinomiausių ir mažiau girdėtų Vytauto Kernagio dainų tekstus, leidžiančius iš naujo įsigilinti į jų prasmę. Jei tau artima lietuviška muzika ir žodžio galia, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti prie laiko nepavaldžios kūrybos.
Naujausias
Onyte, einam su manim pašokti, Leisk man karštai priglaust tave. Visokių šokių gali greit išmokti, Jeigu tu paklausyki manęs. Šoky...
Diena išeina Be manęs kaip kitos O laikrodis beldžia ir beldžia į sieną Kur miega kaimynai Kol sutrupa plytos Ir visai prieš pat rytą Mano veidą Sudaužo naktis Tu uždek savo langą tiems Kurie neužmigo Kurie dar nemiega Kuriems ilgi keliai Ir taip trumpa Ir taip trumpa Diena – tai...
Štai mažas moksleivis Delne tirpsta ledai Tai kaitri saulės šviesa Taip žaidžia. Žeme vilkti kuprinę Smagu lyg tai būtų šuo...
Teksto autorius: Dalia Saukaitytė Muzikos autorius: V. Kernagis Purpurinis vakaras varva, Lyg aplietas aviečių sultimis. Ant akmens...
Jei prasmego tavo siela, Jei išdžiuvo tavo mintys, Jei pasaulis tau nemielas Tau lieka tiktai, saugot tvirtai sveikatą. Daryk mankštą, valgyk daržoves Ir būtinai vaikščiok skiepytis. Paklausyk mano patarimo Laikyk kojas šiltai, saugok tvirtai sveikatą. Užlipk sekmadieniais į devintą aukštą, Prauskis dieną kiekvieną, Vasarą laikykis arčiau gamtos. Galvok apie tai,...
https://youtube.com/watch?v=Dbo2osdzC Širdele mano, o kodėl tu liūdna? Širdele mano, kur jaunystė tava? Dienelės slenka ir nė vieno neaplenkia Sakyk, širdele,...
Praskrido drambliai į rytus Tikriausiai vėl suks sau lizdus Žalias banginis paklausė, kur skrendam mes Vis tiek, juk šiandien ne...
Išves mane baltas sodininkas dar nepabudusį Šviesų birželio vidurnakti kabančiais lieptais. Tarp žemės ir mėnesio vandenys tyvuliuos ir žvaigždės žydės Kaip lelijos. Matysiu aš: eina mergaitė nuo žiedo ant žiedo lelijom; Ir krenta ant mėnesio lengvas mergaitės šešėlis. Ir ves mane baltas sodininkas kabančiais lieptais Dar nepabudusį… Kas gi pažadins...
Tik niekam nieko nesakai Tiktai pakyli, išeini Tiktai dangus labai aukštai Tiktai draugai labai liūdni Tik niekam nieko nesakai Tiktai...
Vosilką rankoje laikai Visai kitaip negu po karo Atėjo nuostabūs laikai Miške rasos žemčiūgai karo Iš laimės, ne nuo pagirių...
tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkas paliko ieškoti pirmo sniego, o kažkas nuėjo nepatikėjęs ir nesupratęs paukščių kalbos. tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkur prie kelio pilkas akmuo pravirko… bet visi praėjo nepastebėję ir nesupratę ašarų jo. tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog pušies viršūnėj...
