ant aukšto kranto upės mėlyno malonu pasvajoti ir išgerti atėję kolūkiečiai padainuos papasakos apie šių metų derlių apie brigadinės rangos...
Vytautas Kernagis
Atsitiktiniai
https://youtube.com/watch?v=imoIMQLOZ8k Kartą dvi sraigės išėjo Į mirusio lapo laidotuves Jos nešės po juodą kriauklę Ir krepą aplink ragelius Išėjo juodvi...
https://youtube.com/watch?v=5vlRyktx8r0 Kai ryto paukščiai dangų palies, Palies medžius, rasotą žolę Ir jų giesmė tave apglėbs, Nenusigąsk – tai aš. Kai iš dangaus staiga nelauktas, Nors visą dieną saulė švietė, Pradės lietus tau veidą glostyt, Nenusigąsk – tai aš. Kai vakare už ievų girios Išgirsi vaikštant paukštį mažą Ir jo akis...
Andai sutemo, Ir buvo tamsu. Tuomet Niekas tarė Žiogo balsu: Eime paklausyti – Sutemos gieda, Mažas žmogau, Ar girdi bulvės...
Nuobodu man buvo kaime amžinai tupėt – Kiaules prižiūrėt, bliovimą girdėt. Nutariau tada svetur aš laimės paieškot, Užjūry sau turtą...
Teksto autorius: Antanas Viena˛indis Muzikos autorius: V. Kernagis Linksminkimos linksminkimos, Pakol jauni ėsma, – Nebus laiko mums linksmintis, Kada pasenėsma. Siaud˛ia griaud˛ia pauk...
tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkas paliko ieškoti pirmo sniego, o kažkas nuėjo nepatikėjęs ir nesupratęs paukščių kalbos....
Ko nerimsti, žmogau, it paukštis? Ko braidai vis po žolę basas? Vakarai rudenėjant vėsūs, O rytais tokios šaltos rasos… Ko...
Vasaros naktis trumpa Švinta tavo akyse. Liūdesio vėl valanda ateina. Taip laukta ir tiek laukta, Paslapties šventos pilna Baigias jau naktis. Dar pabūk, naktie, palauk, naktele, Ryto dar nekviesk, palauk. Laiko sustabdyti nieks negali. Visa tai žinau, tačiau Vėl ir vėl tavęs prašau Palauk… Žodžiai nieko nepakeis, Rytas tuoj į...
Diena išeina Be manęs kaip kitos O laikrodis beldžia ir beldžia į sieną Kur miega kaimynai Kol sutrupa plytos Ir...
Galvom suaugę, baras profesoriai, Kad vietomis gabus, bet nerimtas. O man, kur pasižiūru, visur pavasariai – Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas!...
Ištirpsta sniegas, Saulės šilumoj atbunda gėlės. Jaučiu, kaip plaka Širdis karštai, ją glosto vėjas. Ir karštą ašarą ant savo skruosto Aš pajuntu vėl, bet ją nušluosto Atklydęs vėjas, bet ne tavo Taip švelnios rankos, kurios mylavo Apleistą širdį, kuri taip virpa Ir trokšta meilės labirintų, Paklysti nori jų ramybės tamsoje....
