Nuobodu man buvo kaime amžinai tupėt – Kiaules prižiūrėt, bliovimą girdėt. Nutariau tada svetur aš laimės paieškot, Užjūry sau turtą...
Vytautas Kernagis
atsitiktinis
Diena išeina Be manęs kaip kitos O laikrodis beldžia ir beldžia į sieną Kur miega kaimynai Kol sutrupa plytos Ir...
ant aukšto kranto upės mėlyno malonu pasvajoti ir išgerti atėję kolūkiečiai padainuos papasakos apie šių metų derlių apie brigadinės rangos metodą papasakos brigadininkas Rapolas ir apie naują bulvių veislę – tokią, kuri nebijo Kolorado vabalo žilvičiai upės abiejuos krantuos klausydami kuždėsis apie laimę akordeonu pirmininkas gros pritardamas savos kūrybos dainai...
https://youtube.com/watch?v=imoIMQLOZ8k Kartą dvi sraigės išėjo Į mirusio lapo laidotuves Jos nešės po juodą kriauklę Ir krepą aplink ragelius Išėjo juodvi...
Nuo mano lango lig tavo durų tūkstantis varstų. Per visą naktį po visą miestą šešėlių žingsniai. Švaistūnas klevas žvangantį auksą...
https://youtube.com/watch?v=Wi7PVAtdrZk Kol aš dar žilas nebuvau, Skraidžiau padebesiuos. Bet iš aukštybių nukritau Ir žemėje rausiuos. Ir doras būti aš bandžiau, Ir apsimest kvailiu, Kol vieną kartą pamačiau, Kad nieko negaliu. Žiūrėk, kaip sklaidos virš manęs aukštai Dūmelis danguje. Ir tu išnyksi, kaip matai, Be pėdsako, deja. (x2) Kuriems velniams seniems...
Galvom suaugę, baras profesoriai, Kad vietomis gabus, bet nerimtas. O man, kur pasižiūru, visur pavasariai – Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas!...
Jei prasmego tavo siela, Jei išdžiuvo tavo mintys, Jei pasaulis tau nemielas Tau lieka tiktai, saugot tvirtai sveikatą. Daryk mankštą,...
https://youtube.com/watch?v=Dbo2osdzC Širdele mano, o kodėl tu liūdna? Širdele mano, kur jaunystė tava? Dienelės slenka ir nė vieno neaplenkia Sakyk, širdele, kur jaunystė tava? Širdelė daužos, trokšta laimės jinai Iš meilės laužas, pasiliko tiktai. Prabėgo dienos, dingo laimė mėnesienoj Neverk, širdele, ir be jos bus gerai. Širdele mano, o kodėl tu...
tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkas paliko ieškoti pirmo sniego, o kažkas nuėjo nepatikėjęs ir nesupratęs paukščių kalbos....
Andai sutemo, Ir buvo tamsu. Tuomet Niekas tarė Žiogo balsu: Eime paklausyti – Sutemos gieda, Mažas žmogau, Ar girdi bulvės...
Ko nerimsti, žmogau, it paukštis? Ko braidai vis po žolę basas? Vakarai rudenėjant vėsūs, O rytais tokios šaltos rasos… Ko vis ieškai, žmogau, it paukštis? Ko vis lauki ant ilgo kelio? Negali be dangaus gyventi – Negali gyvent ir be žemės!.. Bet jei ieškai – ieškok iki galo! Tam sparnai...
