Nuobodu man buvo kaime amžinai tupėt – Kiaules prižiūrėt, bliovimą girdėt. Nutariau tada svetur aš laimės paieškot, Užjūry sau turtą...
Vytautas Kernagis
Vytauto Kernagio dainų žodžiai – tai rubrika, skirta vieno ryškiausių Lietuvos muzikos kūrėjų ir kultūros asmenybių palikimui. Čia pateikiami Vytauto Kernagio dainų žodžiai, kurie daugelį metų lydi skirtingas kartas, atspindi lietuvišką tapatybę, ironiją, jautrumą ir gyvenimo išmintį.
Šioje kategorijoje rasi žinomiausių ir mažiau girdėtų Vytauto Kernagio dainų tekstus, leidžiančius iš naujo įsigilinti į jų prasmę. Jei tau artima lietuviška muzika ir žodžio galia, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti prie laiko nepavaldžios kūrybos.
atsitiktinis
Ištirpsta sniegas, Saulės šilumoj atbunda gėlės. Jaučiu, kaip plaka Širdis karštai, ją glosto vėjas. Ir karštą ašarą ant savo skruosto...
Išves mane baltas sodininkas dar nepabudusį Šviesų birželio vidurnakti kabančiais lieptais. Tarp žemės ir mėnesio vandenys tyvuliuos ir žvaigždės žydės Kaip lelijos. Matysiu aš: eina mergaitė nuo žiedo ant žiedo lelijom; Ir krenta ant mėnesio lengvas mergaitės šešėlis. Ir ves mane baltas sodininkas kabančiais lieptais Dar nepabudusį… Kas gi pažadins...
Teksto autorius: Dalia Saukaitytė Muzikos autorius: V. Kernagis Purpurinis vakaras varva, Lyg aplietas aviečių sultimis. Ant akmens...
Vytautas Kernagis – Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj dainos žodžiai: Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj, Raudonos, kad pravirkt gali, – Rasa ten...
tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkas paliko ieškoti pirmo sniego, o kažkas nuėjo nepatikėjęs ir nesupratęs paukščių kalbos. tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkur prie kelio pilkas akmuo pravirko… bet visi praėjo nepastebėję ir nesupratę ašarų jo. tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog pušies viršūnėj...
Man vasara miške patinka Tiek daug visokių kirmėlių Ilgų gyvačių čia nestinga Anei gražuolių siurbėlių Štai šerno viduriai išvirtę Ten...
Teksto autorius: Onė Baliukonytė Muzikos autorius: V. Kernagis Čiūčia liūlia laumės vaiką, Kreivą šleivą ir kuprotą. Skamba seno vario žiedas,...
Kaip gera iš anksto žinoti, Kur pateka saulė, kur leidžias. Kur sniegas pirmiausia ištirpsta Ir ima žibuoklės žydėt. Kaip gera žinoti iš anksto, Kur suka lizdelį dagilis. Kur žemuogės sirpsta saldžiausios, Kur noksta rusvi riešutai. Kaip gera iš anksto žinoti, Kada prasidės šienapjūtė, Kada rugiapjūtė, ką dirbsim Šiandieną, ką veiksim...
Kol dar lelijos ežere, Kol dar virš upių kyla rūkas, Kol baltas paukštis danguje Dar gieda tau ir man… Kol...
Jei prasmego tavo siela, Jei išdžiuvo tavo mintys, Jei pasaulis tau nemielas Tau lieka tiktai, saugot tvirtai sveikatą. Daryk mankštą,...
Štai mažas moksleivis Delne tirpsta ledai Tai kaitri saulės šviesa Taip žaidžia. Žeme vilkti kuprinę Smagu lyg tai būtų šuo Nesvarbu, kad knygos dėl to Dulkėtos. Ten už kampo karuselė Ir mirga dryžuotas stogas, Storą dramblį, rūstų liūtą Taip gera ir vėl išvysti. Laiką čia visi pamiršta Ir vasara nesibaigia...





