Nieko broliai arė
Rudenio žemelę
Ir atrado avinėlį
Užriestais rageliais.
Avinėli mažas,
Baltas sidabrini,
Ką tu mums kalbėsi,
Stačias stovėdamas?
Čia yra dangus,
Čia yra žemė,
Čia yra žuvis –
Vandeny gyvena.
Čia yra vyšnia –
Ji uogas nokina,
Čia yra motina –
Ji vaikus augina.
Čia yra jautis –
Jis vaikšto po pievą.
Jūs esate žmonės,
Kur užmiršo Nieką.
Kai namo pareisit,
Kai laukus suarsit,
Gal kokį gurbelį
Jūs ir man sukalsit.
Vasarą po žemę
Klaidžiojau truputį,
O dabar norėčiau
Arčiau vaikų būti.
***
Teksto autorius: Sigitas Geda (Baltoji varnelė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1985)
