Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius. Šiai šventei tautiečiai kasmet ruošiasi vis anksčiau, o lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia prisiminti tradicijas ir iš naujo atrasti vieną azartiškiausių jų – kiaušinių ridinėjimą.
Velykos mūsų krašte nuo senų laikų buvo itin reikšminga šventė, kuriai šeimos atsakingai ruošdavosi ir turėjo ne vieną nelaužomą tradiciją. Vis tik daugelis tradicijų tiek anuomet, tiek šiandien vienaip ar kitaip buvo susijusios su gyvybę simbolizuojančiais kiaušiniais.
„Manoma, kad kiaušinių marginimo tradicija gimė labai seniai, kai žmonės pradėjo auginti naminius paukščius. Kadangi naminės vištos dėjo vienspalvius kiaušinius, pavasario atbudimo šventės proga juos tiesiog pamargindavo – taip būdavo prisimenama gamtos spalvų įvairovė“, – pasakoja etnologė Gražina Kadžytė.
Kiaušinių ridinėjimas – jaunesnė, tačiau ne mažiau svarbi tradicija. Pasak G. Kadžytės, tai nebuvo tik paprastas vaikų žaidimas, o tikros sportinės varžybos, turinčios savo taisykles ir įvairiausias strategijas. Manoma, kad šį azartišką užsiėmimą kadaise sumąstė kariai. Žaidimui reikalingas specialus lovelis dažniausiai būdavo gaminamas iš medžio – tokių galima rasti ir dabar, pavyzdžiui, užsukus į didesnę „Maximos“ parduotuvę.
„Žaidimo esmė paprasta, bet labai azartiška: margutį reikia nuridenti taip, kad jis paliestų kitą. Jei tavo margutis nuriedėjęs kliudo kito žaidėjo kiaušinį – abu jie tampa tavo. Tačiau jei kas nors numuša tavąjį, tu jį prarandi. Nugalėtojai iš tokių varžytuvių namo grįždavo su pilnomis kepurėmis laimėtų margučių“, – dėsto G. Kadžytė.
Itin azartiškas žaidimas kai kuriuos pastūmėdavo griebtis net nesąžiningų gudrybių. Siekdami pergalės, žaidėjai kartais naudodavo „medinukus“ – gražiai nudažytus medinius kiaušinius. „Kartais būdavo gudraujama ir su tikrais kiaušiniais. Išpūsdavo turinį, o į vidų įpildavo stipriai pacukrinto vandens ar net, sako, smalos. Toks margutis tapdavo beveik nesudaužomas, tačiau pagautas apgavikas būdavo griežtai baudžiamas“, – sako ji.
Ką simbolizuoja stipriausias margutis?
Dar vienas itin senas bei gilią prasmę turintis Velykų paprotys – margučių daužymo varžybos susėdus prie šventinio pusryčių stalo. Žaisminga kova ir šiandien vyksta daugelyje šeimų. Tai, etnologės G. Kadžytės teigimu, – ne tik pramoga, bet ir svarbus šventinis ritualas.
„Velykų rytą daužiant margučiais tikrinama, kurio kiaušinis stipriausias. Šios savotiškos varžytuvės vykdavo tol, kol likdavo vienas nugalėtojas. Tikėta, kad pirmasis žmogus, su kuriuo sudaužėte margutį, gali tapti savotišku jūsų „kelrodžiu“ ištikus nelaimei. Yra toks gražus pasakymas: jei atsitiktų taip, kad tais metais kur nors pasiklystumėte, apsisuktų galva ar nerastumėte išeities – nepulkite į paniką. Ramiai sustokite ir pabandykite prisiminti, su kuo pirmuoju Velykų rytą daužėte margutį. Tada viskas vėl stos į savo vietas“, – dėsto pašnekovė.
Be to, nors šiandien margučius dažniau vertiname dėl jų estetinio grožio, senovėje didžiausia vertybė buvo būtent kiaušinio tvirtumas. Kai likdavo vienas sveikas margutis, senesnėse kartose jį padėdavo atskirai kaip tvirtumo, atsargos ir apsaugos simbolį.
„Toks kiaušinis būdavo laikomas prie kitų pašventintų daiktų tikint, kad jis suteikia namams reikalingą globą. Šiandien žmonės apie tai nebegalvoja: jei margutį ir pasideda, tai dažniausiai gražiausiai išmargintą, o ne stipriausią“, – pastebi G. Kadžytė.
Tradicijos – svarbios
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Snieguolė Valiaugaitė antrina etnologei sakydama, kad kiaušinių marginimo tradicijos ir jų žaidimų tradicijos tautiečiams išties svarbios. Nors apie Velykų papročius kartais žinoma kiek mažiau nei apie Kalėdų tradicijas, pasak jos, tautiečių aktyvumas rodo, kad ši pavasario šventė Lietuvoje ne mažiau laukiama ir jai ruošiamasi itin atsakingai.
„Pavyzdžiui, ruošiantis šiai pavasario šventei kiaušinių pirkėjai įsigyja apie 50 proc. daugiau nei įprastu laikotarpiu. Beje, šiemet tai yra antros Velykos, kai mūsų tinklo parduotuvėse nebeprekiaujama narvuose laikomų vištų kiaušiniais. Parduotuvių lentynose pirkėjai gali įsigyti tik ant kraiko arba laisvai laikomų vištų kiaušinių.
Žinoma, didžiausią pirkinių dalį kasmet sudaro šventinio stalo vaišės, kurių asortimentas tinklo parduotuvėse labai įvairus. Tačiau pastebime ir naują tendenciją – vis daugiau dėmesio pirkėjai skiria ir bendrai šventinei atmosferai kurti: sparčiai auga susidomėjimas įvairiomis namų dekoracijomis, stalo puošybos elementais, margučių dažymo priemonėmis ar jau paruoštais naudoti loveliais, skirtais tradiciniams žaidimams“, – pirkėjų įpročius apibendrina S. Valiaugaitė.
