Po Velykų daugelio namuose lieka tas pats scenarijus – šaldytuve dar ilgai stovi virtų kiaušinių dubenys, o galvoje sukasi klausimas: ką su jais daryti? Prekybos tinklas „Rimi“ primena, kad net ir šventiniai likučiai gali lengvai virsti skaniu ir visaverčiu patiekalu – tereikia kelių paprastų ingredientų ir šiek tiek kūrybiškumo.
Velykos
Naujausias
Velykos – viena gražiausių ir svarbiausių pavasario švenčių. Jos metu namai prisipildo gera nuotaika, tradicijomis bei pokalbiais prie šventinio stalo, o svarbiausiu pastarojo akcentu kasmet tampa marginti kiaušiniai.
Velykų stalui lietuviai vis dažniau ieško ne tik pažįstamų, bet ir kiek įdomesnių skonių, kurie išlaikytų tradicijos jausmą, tačiau kartu leistų nustebinti svečius. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai pastebi, kad ruošiantis šventėms pirkėjai vis dažniau atsigręžia į seniau pamėgtus, bet šiandien rečiau gaminamus produktus – vienas jų yra galvijų liežuvis, kuris lietuviškoje virtuvėje nuo seno laikomas tikru delikatesu.
Velykų savaitgalis Lietuvoje truks balandžio 4–6 d., o dalis muziejų, parduotuvių ir kitų įstaigų gali dirbti trumpiau arba visai nedirbti, todėl maršrutą verta planuoti iš anksto.
Per Velykas, kai stalai nukraunami gausiu ir sunkiau virškinamu maistu, daugelis susiduria su nemaloniais pojūčiais – pilvo sunkumu, tempimu ar pykinimu. Nors dažnai tai laikoma laikinu persivalgymo padariniu, „Hila“ šeimos gydytoja Emilė Tilindytė-Muliuolienė sako, kad tokie simptomai gali būti ir pirmasis signalas, jog virškinimo sistema yra jautresnė arba jau patiria didesnį krūvį.
Velykos daugeliui asocijuojasi ne tik su margučiais, gardžiu stalu ir laiku su artimaisiais, bet ir su jaukiais vakarais namuose. O vienas maloniausių būdų praleisti tokį vakarą – kartu pažiūrėti filmą, kuris patiktų ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Velykos – džiaugsmo, tradicijų ir bendrų vaišių metas, tačiau tai taip pat laikas, kai daugelyje namų lieka daug maisto. Prieš Velykas kiaušinių nuperkama su kaupu – tai natūralu, nes jų reikia ir patiekalams, ir margučiams, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Šios Velykos ne visiems atneš vien ramybę, jaukumą ir šiltus pokalbius prie šventinio stalo. Kai kuriems Zodiako ženklams šis laikotarpis gali tapti tikru emociniu išbandymu. Į paviršių gali iškilti seni nesutarimai, vidinės abejonės ar nuovargis nuo artimųjų lūkesčių.
Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius.
Koks gi Velykų stalas be skanių užkandžių – tų pirmųjų, kurių visi griebiasi vos susėdus ar pertraukėlėje tarp linksmybių? Kad užkandžiai – būtinybė, rodo ir išaugęs pirkėjų dėmesys jų ingredientams, sako prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Velykų stalas dažnai neįsivaizduojamas be gausos patiekalų, tačiau vaistininkai ragina į šventes pažvelgti atsakingiau. Virti kiaušiniai, mišrainės, mėsos patiekalai ar įvairios užtepėlės po švenčių dažnai dar lieka šaldytuve.
Velykos daugeliui pirmiausia siejasi su margučiais, šeimos stalu ir pavasario laukimu. Tačiau seniau ši šventė turėjo ir daugiau paslaptingų atspalvių. Buvo tikima, kad Velykų rytas, margučiai, vanduo, ugnis ir net šventinis stalas gali atskleisti ateities ženklus. Todėl nenuostabu, kad Velykų burtai iki šiol kelia smalsumą ir žadina vaizduotę.















