Andai sutemo,
Ir buvo tamsu.
Tuomet Niekas tarė
Žiogo balsu:
Eime paklausyti –
Sutemos gieda,
Mažas žmogau,
Ar girdi bulvės žiedą?
Dar Niekas tarė:
Gandras yra
Dangaus baltumo,
Dangaus baltumo,
Žemės juodumo.
O kartais rausvas,
Lyg kažkada
Nuplaktas buvo
Žydinčia radasta.
Afrikon jis skrenda –
Viršum piramidės,
Gerai dar, kad grįžta
Nepasiklydęs…
Ak, radasta!
Skaisti radastėlė,
Po langeliu supas,
Visa rausvutėlė!
***
Teksto autorius: Sigitas Geda (Baltoji varnelė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1985)
