Išvažiuoti studijuoti į užsienį, gauti darbo pasiūlymą kitame žemyne ar tiesiog įsimylėti žmogų, kuris gyvena už kelių skrydžio valandų, šiandien lengviau nei bet kada anksčiau. Tačiau kai baigiasi pradinė euforija, prasideda visai kita realybė: skambučiai telefonu, derinami tvarkaraščiai ir skaičiuojamos dienos iki kito susitikimo. Tuomet iškyla esminis klausimas: ar mūsų santykiai atlaikys atstumą?
Santykiai per atstumą tinka ne kiekvienam. Ir tai nebūtinai ką nors pasako apie jūsų jausmų stiprumą. Kartais du žmonės gali labai norėti būti kartu, tačiau pats santykių formatas neatitinka jų poreikių. Tad prieš nusprendžiant bandyti verta sąžiningai įsivertinti kelis dalykus.
Kaip žinoti, ar santykiai per atstumą apskritai jums tiks?
Prieš pasirašant šiam eksperimentui, verta atlikti nedidelį ir labai sąžiningą pasitikrinimą. Abiem. Santykių per atstumą sėkmė priklauso ne vien nuo to, kaip stipriai vienas kitą mylite. Ne mažiau svarbu, kiek pasitikite vienas kitu, kiek dėmesio jums reikia ir ar panašiai įsivaizduojate pačių santykių ateitį.
Ar pasitikite vienas kitu?
Jeigu mintis, kad partneris išėjo į vakarėlį ir penkiolika minučių neatsako į žinutę, jau dabar kelia nerimą, keli tūkstančiai kilometrų greičiausiai jo nesumažins. Atstumas reiškia, kad nemažos partnerio gyvenimo dalies tiesiog nematysi: nežinosi, su kuo jis pietauja, kaip praleido vakarą ar kodėl kelias valandas neatrašė.
Tai nereiškia, kad santykiuose per atstumą negalima jausti pavydo ar kartais norėti daugiau užtikrintumo. Tačiau jeigu santykiuose jau yra rimtų pasitikėjimo ar kontrolės problemų, atstumas gali jas dar labiau išryškinti. Labai sunku kurti ryšį, jeigu kiekvienas neatsakytas skambutis tampa potencialia drama.
Ar jums abiem reikia panašaus dėmesio kiekio?
Vienam žmogui visiškai pakanka vakare valandą pasikalbėti telefonu ir dienos metu apsikeisti keliomis žinutėmis. Kitam norisi nuolat dalintis tuo, ką veikia, dažnai girdėti partnerio balsą ir kuo daugiau kasdienybės išgyventi kartu.
Čia nėra teisingo varianto. Problema atsiranda tada, kai jūsų poreikiai labai skiriasi. Vienas gali jaustis ignoruojamas, o kitas, priešingai, pradėti jaustis taip, tarsi privalėtų visą dieną būti pasiekiamas.
Svarbu ir tai, kaip įprastai jaučiate artumą. Jeigu tau ypač svarbus fizinis prisilietimas, apsikabinimai ar tiesiog buvimas vienoje erdvėje, atstumas gali būti sunkesnis nei žmogui, kuriam artumą lengviau palaikyti pokalbiais, žinutėmis ar kitais būdais. Tai nėra nuosprendis santykiams, tiesiog dalykas, apie kurį verta pagalvoti dar prieš atstumui tampant jūsų kasdienybe.
Ar turite aiškią pabaigos datą?
Nebūtina jau šiandien žinoti tikslios dienos, kada vienas iš jūsų stovės prie kito durų su trimis lagaminais. Tačiau didžiulis skirtumas yra tarp „metus gyvensime atskirai, kol baigsiu studijas“ ir „na, kažkada turbūt sugalvosime“.
Kai žinote, kad atstumas yra laikinas, atsiranda konkretus taškas, link kurio judate. O kai jokio plano nėra, po kurio laiko gali kilti visai pagrįstas klausimas: ko mes iš tikrųjų laukiame?
Dar svarbiau, kad neužtenka sutarti vien dėl to, jog „vieną dieną gyvensime kartu“. Kur? Ar vienas persikels pas kitą? Ar abu rinksitės visiškai naują miestą ar šalį? Ar kuris nors dėl to turės atsisakyti darbo, studijų, draugų ar įprasto gyvenimo?
Aišku, gyvenimas mėgsta planus sugriauti, todėl nebūtina turėti penkerių metų strategijos su „Excel“ lentele. Tačiau bent apytikslis atsakymas į klausimą „kur visa tai veda?“ santykiuose per atstumą gali būti daug svarbesnis, nei atrodo.
Ar abu vienodai renkatės šiuos santykius?
Kas pirmas paskambina? Kas ieško skrydžių kitam susitikimui? Kas derina laiką? Kas pradeda pokalbius apie ateitį? Nebūtina visko dalinti idealiai 50/50, tačiau abu turėtumėte jausti, kad renkatės tuos pačius santykius, o ne kad vienas juos tempia paskui save.
O jeigu į visus klausimus neturite tobulo atsakymo?
Tai dar nereiškia, kad turėtumėte skirtis prie oro uosto laipinimo vartų. Santykiai per atstumą nėra egzaminas, kuriame reikia surinkti tam tikrą skaičių teisingų atsakymų.
Galbūt nežinote, kuriame mieste po dvejų metų gyvensite. Gal vienam iš jūsų reikės daugiau skambučių nei kitam. Gal pirmos savaitės bus keistos ir teks kelis kartus iš naujo susitarti, kas jums abiem tinka.
Svarbiau, ar galite apie šiuos dalykus kalbėtis dar prieš jiems tampant problema. Kilometrai savaime santykių nesugriauna, tačiau jie labai greitai išryškina tai, ką būnant šalia vienas kito buvo lengviau ignoruoti.
Ir galbūt svarbiausias klausimas nėra „ar mūsų meilė pakankamai stipri santykiams per atstumą?“, o „ar abu esame pasiruošę kurti santykius būtent tokiomis sąlygomis?“
