Gal orgazmas ateina lėčiau. Gal jam reikia daugiau laiko, švelnumo ar intensyvesnės stimuliacijos. Gal jis atrodo nebe toks staigus, bet gilesnis. O gal nutinka priešingai – su metais savo kūną pažįsti taip gerai, kad malonumą pasiekti tampa lengviau nei jaunystėje.
Orgazmas su amžiumi gali keistis, tačiau svarbiausias žodis čia yra būtent „keistis“, o ne „silpnėti“. Moters seksualumas nėra tiesi linija, kuri po tam tikro gimtadienio ima leistis žemyn. Jį veikia hormonai, sveikata, miegas, vaistai, nuovargis, santykiai, emocinė būsena ir tai, kaip gerai pati moteris pažįsta savo kūną.
Todėl pasikeitęs orgazmas ne visada reiškia, kad kažkas negerai. Kartais jis tiesiog parodo, kad senasis malonumo „žemėlapis“ nebėra visiškai tikslus.
Kodėl orgazmui su amžiumi gali prireikti daugiau laiko?
Per gyvenimą moters kūnas patiria daugybę hormoninių pokyčių – nuo menstruacinio ciklo, nėštumo ir žindymo iki perimenopauzės bei menopauzės. Jie gali paveikti libido, makšties drėgmę, audinių jautrumą ir tai, kaip greitai atsiranda susijaudinimas.
Ypač artėjant menopauzei ir po jos mažėjantis estrogeno kiekis gali lemti, kad makšties audiniai tampa sausesni ir mažiau elastingi. Kai kurioms moterims dėl to prireikia daugiau laiko susijaudinti, kitokios ar intensyvesnės stimuliacijos, o seksas be lubrikanto gali tapti nebe toks komfortiškas kaip anksčiau.
Tačiau vieno scenarijaus nėra.
Vienai moteriai orgazmą pasiekti tampa sunkiau, kitai beveik niekas nepasikeičia, o trečia būtent vyresniame amžiuje pirmą kartą ima labai aiškiai suprasti, kas jai iš tiesų patinka.
Jei kartu atsiranda skausmas, ryškus ir nuolatinis sausumas, kraujavimas po lytinių santykių ar staigus jautrumo pokytis, tai jau verta aptarti su gydytoju. Tačiau pats faktas, kad susijaudinimas ar orgazmas tapo kitoks, savaime dar nereiškia problemos.
„Kaip anksčiau“ nebūtinai reiškia „geriau“
Jaunesnį kūną lengva idealizuoti: greitesnis susijaudinimas, daugiau spontaniško geismo, mažiau sausumo. Tačiau jaunystė nebūtinai reiškia geresnį seksą.
Intymumą tuo metu gali lydėti visai kitas fonas – nerimas dėl išvaizdos, mintys, ar neužtrunki per ilgai, baimė nuvilti partnerį, nėštumo nerimas ar jausmas, kad reikėtų reaguoti tam tikru būdu.
Vėliau dalis šio triukšmo gali pritilti.
Atsiranda aiškesnis supratimas, kokie prisilietimai patinka, kokio tempo norisi ir kas, priešingai, jau seniai nebejaudina. Todėl orgazmui kartais prireikia daugiau laiko, tačiau pats malonumas gali tapti tikslesnis.
Ne būtinai stipresnis ar dramatiškesnis.
Tiesiog labiau savas.
Ne viską paaiškina hormonai
Kai seksualumas ima keistis keturiasdešimties ar penkiasdešimties, labai lengva viską nurašyti hormonams. Jie tikrai gali turėti įtakos, tačiau retai paaiškina visą istoriją.
Geismą ir orgazmą gali veikti stresas, miego trūkumas, nerimas, depresija, kai kurios ligos ir vaistai. Ne mažiau svarbus ir pats kasdienybės fonas.
Ar yra laiko neskubėti? Ar kūnas nuolat nėra nuvargęs? Ar artumas vis dar asocijuojasi su malonumu, o ne su dar viena užduotimi ilgos dienos pabaigoje?
Santykiai taip pat keičia seksualinį atsaką. Su vienu žmogumi kūnas gali atsipalaiduoti beveik akimirksniu, su kitu – likti įsitempęs net tada, kai iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai.
Todėl kartais pasikeičia ne pats gebėjimas patirti malonumą, o aplinkybės, kuriomis jis atsiranda.
Ilguose santykiuose įpročiai kartais atsilieka nuo kūno
Ilgalaikių santykių intymumas turi vieną paradoksą: kuo geriau partneriai vienas kitą pažįsta, tuo lengviau pradėti manyti, kad jau viską žino.
Tas pats prisilietimas, tas pats tempas, ta pati seka ilgą laiką gali veikti puikiai. Kol vieną dieną nebeveikia taip pat.
Tai nebūtinai reiškia, kad dingo trauka. Tiesiog tai, kas anksčiau buvo greičiausias kelias į malonumą, šiandien gali būti tik viena jo dalis.
Gali keistis jautriausios vietos, malonus spaudimas, susijaudinimo greitis ar net tai, kiek svarbi tampa pati atmosfera. Ir naujumas čia nebūtinai reiškia naujas pozas ar sudėtingesnes technikas.
Kartais įdomiausias pokytis yra pats paprasčiausias: iš naujo pastebėti, kas patinka dabar.
Kai orgazmas nustoja būti vieninteliu gero sekso matu
Orgazmas ilgai buvo pateikiamas kaip sekso išvada: jei jis buvo, viskas pavyko, jei ne – kažko pritrūko. Tačiau kuo labiau jo lauki, tuo lengviau pradėti save stebėti iš šalies. Ar jau artėju? Kodėl šiandien taip ilgai? Kodėl vakar jaučiau daugiau?
Toks vidinis komentaras kartais užgožia pačius pojūčius.
Tai nereiškia, kad orgazmas tampa nesvarbus. Tiesiog seksualinis malonumas retai telpa į vieną akimirką. Jį sudaro ir lėtas susijaudinimas, prisilietimai, bučiniai, kūno šiluma, balsas, kvapas, artumas, laikas.
O kai visas dėmesys nebesutelktas tik į finišą, pats kelias iki jo gali tapti gerokai įdomesnis.
Su amžiumi orgazmas gali tapti lėtesnis, mažiau spontaniškas ar pareikalauti daugiau stimuliacijos. Jis gali būti ne toks staigus, bet ilgesnis. O kai kurioms moterims nutinka priešingai – malonumą pasiekti tampa lengviau vien todėl, kad jos geriau pažįsta savo kūną.
Todėl lyginti dabartinį seksualumą su tuo, koks jis buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų, ne visada prasminga. Kartais pasikeičia ne malonumo kiekis, o jo ritmas.
Ir gal būtent tai yra įdomiausia: kūnas nelieka toks pats, tačiau jo galimybės dėl to nebūtinai tampa mažesnės.
