Krūties vėžys ilgą laiką išlieka dažniausia moterų onkologine liga Lietuvoje ir pasaulyje, o kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 1700–2000 naujų jos atvejų. Ankstyvosiose stadijose liga dažniausiai nesukelia skausmo ar kitų ryškių simptomų, todėl vienas efektyviausių būdų ją aptikti – profilaktiniai tyrimai. Spalį, minint krūties vėžio žinomumo mėnesį, Slengių šeimos klinikos „Meliva” (anksčiau – „InMedica”) šeimos gydytoja Raminta Liebienė primena, kada ir kokius tyrimus verta atlikti, kad ligą būtų galima pastebėti kuo anksčiau ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
„Nors sergamumas krūties vėžiu pastaraisiais metais auga, tai nereiškia, kad situacija šalyje blogėja. Dalį šio augimo galima sieti su gerėjančia diagnostika ir galimybe ligą nustatyti anksčiau. Vis dėlto prie didėjančio atvejų skaičiaus prisideda ir kiti veiksniai, tokie kaip senėjanti visuomenė, aplinkos poveikis bei mityba”, – pastebi šeimos gydytoja.
Ne kiekvienas guzelis reiškia piktybinį susirgimą
Ankstyvosiose stadijose krūties vėžys dažniausiai nesukelia aiškių simptomų, o ryškesni požymiai atsiranda ligai progresuojant. Krūtyje gali būti apčiuopiamas neskausmingas, kietas ir nepaslankus guzelis, pakisti jos forma ar dydis, atsirasti odos paburkimas, įdubimai ar paraudimas. Taip pat gali įsitraukti spenelis, atsirasti žaizdelių, pleiskanojimas ar išskyros. Kartais juntamas nuolatinis skausmas krūtyje ar pažastyje, nesusijęs su menstruacijų ciklu.
„Krūtyje apčiuoptas guzelis ne visada reiškia piktybinį susirgimą. Tokius pakitimus gali lemti ir gerybiniai pieno liaukų pokyčiai, cistos ar hormoninė mastopatija. Guzelis taip pat gali atsirasti dėl fibroadenomos, išvešėjusio riebalinio audinio, infekcijos ar mastito”, – atkreipia dėmesį R. Liebienė.
Šeimos gydytoja priduria, kad kai kuriuos pokyčius moterys linkusios nuvertinti ar sieti su kitomis priežastimis. Krūties ar spenelių skausmas, formos ar dydžio pokyčiai dažnai priskiriami hormoniniams ciklo svyravimams, o odos paraudimas, išsausėjimas ar pleiskanojimas – egzemai ar alergijai. Taip pat gali būti nuvertinamas diskomfortas pažasties srityje ar viršutinėje krūtinės dalyje, todėl dalis moterų į šeimos gydytoją kreipiasi pavėluotai.
Krūtų patikrą verta pradėti ankstyvame amžiuje
Moterims pačioms apžiūrėti ir apčiuopti krūtis naudinga jau nuo 20 metų. 7–10-ą menstruacinio ciklo dieną prieš veidrodį galima įvertinti krūtų formą, odos ir spenelių pokyčius, apžiūrint save tiek nuleidus, tiek pakėlus rankas. Tuomet pravartu pereiti prie apčiuopos – kiekvieną krūtį trimis pirštų pagalvėlėmis čiuopti sukamaisiais judesiais nuo išorės link spenelio. Apčiuopą patogu atlikti tiek stovint, tiek gulint, kitą ranką laikant pakeltą už galvos.
Profilaktinius krūtų patikrinimus naudinga pradėti sulaukus 20–25 metų, o jų dažnumas ir tyrimo metodas priklauso nuo moters amžiaus bei individualios rizikos. Iki 40 metų dažniausiai atliekamas krūtų ultragarsinis tyrimas, o nuo 40 metų – mamografija.
„Jaunesniame amžiuje krūtyse vyrauja liaukinis audinys, todėl iki 40 metų dažniau atliekamas ultragarsinis tyrimas, o nuo 40 metų – pirminė mamografija. Aptikus pakitimų, papildomai gali būti pasitelkiama echoskopija ar magnetinio rezonanso tomografija. Pastaroji padeda tiksliau įvertinti neaiškius pakitimus, labai tankų liaukinį audinį, galimą ligos išplitimą į aplinkinius audinius ar atsaką į gydymą”, – pasakoja šeimos gydytoja.
Didesnė rizika – turinčioms šeiminę ligos istoriją
Didesnė krūties vėžio rizika kyla moterims, kurių šeimoje šia liga sirgo mama, sesuo, senelė ar kita artima giminaitė. Pasak R. Liebienės, paveldimumas ir šeiminė ligos istorija yra vieni svarbiausių rizikos veiksnių, todėl apie juos verta informuoti savo šeimos gydytoją.
Riziką taip pat didina vyresnis nei 50 metų amžius, tankus liaukinis krūtų audinys, anksti prasidėjusios menstruacijos, vėlyva menopauzė, negimdymas ir nežindymas.
„Svarbu nepamiršti ir tų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti. Krūties vėžio riziką padeda mažinti normalios kūno masės palaikymas, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio atsisakymas bei subalansuota mityba. Taip pat svarbus apdairus pakaitinės hormonų terapijos vartojimas, ilgesnis žindymas krūtimi ir lėtinio streso vengimas”, – pasakoja šeimos gydytoja.
Profilaktine programa pasinaudoja ne visos moterys
R. Liebienė primena ir apie Lietuvoje vykdomą krūties vėžio prevencinę programą, skirtą 45–74 metų moterims. Pagal ją mamografinis tyrimas gali būti atliekamas kartą per dvejus metus. Vis dėlto, pasak šeimos gydytojos, nors 2020–2026 m. dalyvavimas programoje augo, ja vis dar pasinaudoja mažiau nei 70 proc. tikslinės grupės moterų.
„Dalis moterų apie programą vis dar nežino, kitos patikrą atidėlioja manydamos, kad tikrintis dar per anksti arba kad, nejaučiant jokių simptomų, tam nėra priežasties. Tačiau ankstyvosiose stadijose krūties vėžys dažniausiai nesukelia aiškių požymių, todėl gera savijauta nėra priežastis atsisakyti profilaktinio tyrimo”, – pabrėžia R. Liebienė.
Anksti nustatyta liga gydoma sėkmingiau
Ankstyva diagnostika svarbi ne tik siekiant kuo greičiau nustatyti ligą, bet ir dėl gydymo galimybių. Pasak šeimos gydytojos, pirmos ir antros stadijos krūties vėžys išgydomas daugiau nei 90–95 proc. atvejų. Anksti diagnozavus ligą gali būti taikomas mažiau invazyvus chirurginis ir mažiau toksiškas gydymas, taip pat sumažėja ligos atsinaujinimo rizika.
„Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos ir išplitimo. Gali būti atliekama tausojanti operacija, kurios metu pašalinama tik pažeista krūties audinio dalis ir sarginis limfmazgis. Atsižvelgiant į individualią situaciją, taip pat gali būti taikoma hormonų, biologinė, imuninė terapija, chemoterapija ar kitas gydymas”, – sako Slengių šeimos klinikos „Meliva” šeimos gydytoja R. Liebienė.
