Nors dabar DI pokalbių robotai gali puikiai išlaikyti daugumą medicinos licencijavimo egzaminų, jie nesuteikia žmonėms geresnių patarimų sveikatos klausimais nei tie, kuriuos galima rasti naudojantis tradiciniais metodais, teigiama paskelbtame tyrime. Norėta išsiaiškinti, kaip sėkmingai žmonės, naudodamiesi dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotais, nustato savo sveikatos problemas.
Dirbtinis intelektas nėra pasirengęs perimti gydytojo vaidmens
„Nepaisant viso ažiotažo, dirbtinis intelektas tiesiog nėra pasirengęs perimti gydytojo vaidmens“, – sakė tyrimo bendraautorė Rebecca Payne (Rebeka Pein) iš Oksfordo universiteto.
„Pacientai turi žinoti, kad klausti didelės kalbos modelio apie savo simptomus gali būti pavojinga, nes jis gali nustatyti neteisingas diagnozes ir neatpažinti, kada reikalinga skubi pagalba“, – pridūrė ji pareiškime.
Britų vadovaujama tyrėjų komanda norėjo išsiaiškinti, kaip sėkmingai žmonės, naudodamiesi pokalbių robotais, nustato savo sveikatos problemas ir ar jiems reikia kreiptis į gydytoją arba vykti į ligoninę.
Komanda pateikė beveik 1,3 tūkst. Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių dalyvių 10 skirtingų scenarijų. Pavyzdžiui, galvos skausmas po išgertuvių, išsekusi jauna mama arba kaip jaučiamasi sergant tulžies akmenlige.
Trėjai atsitiktinai paskyrė dalyviams vieną iš trijų pokalbių robotų: „OpenAI“ „GPT-4o“, „Meta“ „Llama 3“ arba „Command R+“. Buvo ir kontrolinė grupė, kuri naudojosi interneto paieškos sistemomis.
DI pokalbių robotais besinaudojantys žmonės savo sveikatos problemą sugebėjo nustatyti tik maždaug trečdaliu atvejų. Teisingą veiksmų planą sukūrė tik apie 45 procentai.
Tai nebuvo geriau nei kontrolinės grupės rezultatai, teigiama tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Medicine“.
Komunikacijos sutrikimas
Tyrėjai atkreipė dėmesį į neatitikimą tarp šių nuviliančių rezultatų ir to, kaip DI pokalbių robotai gauna itin aukštus balus medicininiuose testuose ir egzaminuose. Šis atotrūkis aiškinamas komunikacijos sutrikimu.
Skirtingai nuo imituojamų paciento ir gydytojo pokalbių, kurie dažnai naudojami DI testuoti, tikri žmonės dažnai nepateikdavo pokalbių robotams visos reikiamos informacijos.
Be to, kartais žmonėms būdavo sunku interpretuoti pokalbių roboto siūlomas galimybes. Jie neteisingai suprasdavo arba tiesiog ignoruodavo jo patarimus.
Vienas iš šešių suaugusių JAV gyventojų bent kartą per mėnesį klausia DI pokalbių robotų informacijos apie sveikatą, teigė tyrėjai. Tikimasi, kad šis skaičius didės, nes vis daugiau žmonių pradeda naudotis naujomis technologijomis.
„Tai labai svarbus tyrimas, nes jis pabrėžia realią medicininę riziką, kurią pokalbių robotai kelia visuomenei“, – naujienų agentūrai AFP sakė Davidas Shaw (Deividas Šo), bioetikas iš Mastrichto universiteto Nyderlanduose, nedalyvavęs tyrime.
Jis patarė žmonėms pasitikėti tik patikimų šaltinių, pavyzdžiui, JK Nacionalinės sveikatos tarnybos, teikiama medicinine informacija.
