Kodėl cholesterolio kontrolė tokia svarbi?

Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, kuri natūraliai gaminama kepenyse ir yra būtina organizmui: jis dalyvauja hormonų, vitamino D ir ląstelių membranų gamyboje. Tačiau problema atsiranda tada, kai kraujyje padidėja „blogojo“ – mažo tankio lipoproteinų (LDL) – kiekis.

Per didelis LDL cholesterolio kiekis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir formuoti aterosklerozines plokšteles. Ilgainiui jos siaurina kraujagysles, trikdo kraujotaką ir didina:

• Širdies infarkto riziką
• Insulto tikimybę
• Aukšto kraujospūdžio išsivystymą
• Lėtinės širdies ligos pavojų

Svarbu tai, kad padidėjęs cholesterolis dažnai neturi aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, kol staiga pasireiškia rimta komplikacija. Dėl šios priežasties jis neretai vadinamas „tyliuoju rizikos veiksniu“.

Kaip vystosi aterosklerozė?

Kai kraujyje cirkuliuoja per daug LDL dalelių, jos gali prasiskverbti į kraujagyslių sieneles. Ten jos oksiduojasi, sukelia uždegiminį atsaką ir palaipsniui formuoja apnašas. Šios apnašos:

• Sumažina kraujagyslių elastingumą
• Siaurina jų spindį
• Gali plyšti ir sukelti kraujo krešulį

Tai procesas, kuris vystosi metų metus, todėl prevencija yra itin svarbi.

Kas lemia cholesterolio lygį?

Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių:

1. Mityba

Per didelis sočiųjų riebalų, transriebalų ir perdirbtų produktų vartojimas didina LDL kiekį. Tuo tarpu skaidulos, augaliniai steroliai ir sveikieji riebalai (pavyzdžiui, iš alyvuogių aliejaus ar riešutų) gali padėti jį mažinti.

2. Fizinis aktyvumas

Reguliarus judėjimas padeda didinti „gerojo“ (HDL) cholesterolio kiekį. HDL veikia kaip „valytojas“ – jis padeda pašalinti perteklinį cholesterolį iš kraujotakos.

3. Genetika

Kai kuriems žmonėms padidėjęs cholesterolis gali būti paveldimas. Tokiu atveju net ir sveika gyvensena ne visada pakankama – būtina gydytojo priežiūra.

4. Kūno svoris

Antsvoris ar nutukimas dažnai susijęs su padidėjusiu LDL ir sumažėjusiu HDL kiekiu. Net nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti teigiamą poveikį rodikliams.

5. Stresas

Ilgalaikis stresas skatina hormoninius pokyčius, kurie gali neigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą bei netiesiogiai prisidėti prie cholesterolio disbalanso.

Kodėl mityba – paprasčiausias žingsnis?

Iš visų veiksnių būtent mityba yra tas aspektas, kurį galime keisti kiekvieną dieną. Net maži pokyčiai – daugiau daržovių, mažiau perdirbtų riebalų, daugiau skaidulų – ilgainiui gali turėti reikšmingą poveikį.

Svarbu suprasti, kad cholesterolio kontrolė nėra trumpalaikė dieta. Tai nuoseklus gyvenimo būdo pasirinkimas, kuris saugo širdį daugelį metų.

Reguliarūs kraujo tyrimai, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas – tai paprasti, bet labai svarbūs žingsniai, galintys sumažinti rimtų širdies ligų riziką ateityje.

Kaip brokoliai veikia cholesterolį?

1. Tirpios skaidulos

Brokoliuose gausu tirpių skaidulų – būtent jos atlieka svarbų vaidmenį cholesterolio reguliavime.

Kaip tai veikia?

• Tirpios skaidulos žarnyne suriša tulžies rūgštis, kurios gaminamos iš cholesterolio.
• Organizmui tenka panaudoti daugiau cholesterolio naujų tulžies rūgščių gamybai.
• Dėl to mažėja „blogojo“ (LDL) cholesterolio kiekis kraujyje.

Tai natūralus ir fiziologinis procesas – be staigių ar agresyvių pokyčių. Reguliariai vartojant skaidulų turtingas daržoves, ilgainiui galima pasiekti teigiamų rezultatų.

Be to, skaidulos padeda:

• Gerinti žarnyno veiklą
• Stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje
• Ilgiau jaustis sotiems

Visa tai netiesiogiai prisideda prie geresnės širdies sveikatos.

2. Antioksidantai

Brokoliai yra gausūs antioksidantų, ypač sulforafano – biologiškai aktyvios medžiagos, kuri susidaro pjaustant ar kramtant šią daržovę.

Sulforafanas gali:

• Mažinti oksidacinį stresą
• Slopinti uždegiminius procesus
• Padėti apsaugoti kraujagyslių sieneles

Oksidacinis stresas ir uždegimas yra vieni pagrindinių veiksnių, skatinančių aterosklerozės vystymąsi. Kai LDL cholesterolis oksiduojasi, jis tampa dar pavojingesnis kraujagyslėms. Antioksidantai padeda sumažinti šį procesą.

Be sulforafano, brokoliuose taip pat yra:

• Vitamino C
• Vitamino K
• Beta karoteno
• Folio rūgšties

Šios medžiagos palaiko bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją.

3. Mažai kalorijų, daug naudos

Brokoliai yra itin maistingi, tačiau turi labai mažai kalorijų ir beveik neturi riebalų. Tai reiškia, kad jie:

• Nepadidina bendro kalorijų pertekliaus
• Padeda kontroliuoti kūno svorį
• Tinka širdžiai palankiai mitybai

Kadangi antsvoris ir nutukimas dažnai susiję su padidėjusiu cholesterolio lygiu, mažai kaloringos, bet maistingos daržovės yra itin vertingos.

Brokoliai taip pat turi:

• Augalinių baltymų
• Mineralų (kalio, magnio)
• Natūralių fitocheminių junginių

Visa ši kombinacija daro juos vienu geriausių pasirinkimų širdžiai draugiškoje mityboje.

Kiek ir kaip vartoti?

Kad brokolio poveikis būtų realiai naudingas, svarbus ne vienkartinis suvalgymas, o reguliarumas. Specialistai rekomenduoja kryžmažiedes daržoves, tarp jų ir brokolius, įtraukti į valgiaraštį bent 3–4 kartus per savaitę. Optimali porcija – apie 150–200 gramų vienam kartui (tai maždaug viena vidutinė stiklinė smulkintų brokolių).

Svarbiausia – ne tik kiekis, bet ir paruošimo būdas.

Nepervirti – išsaugokite vertę

Brokoliai jautrūs aukštai temperatūrai. Per ilgai verdant, dalis vitaminų (ypač vitamino C) ir bioaktyvių medžiagų suyra.

Geriausi būdai:

• Virti garuose 3–5 minutes – daržovė turi išlikti šiek tiek traški.
• Trumpai apvirti nedideliame kiekyje vandens.
• Greitai apkepinti keptuvėje su trupučiu alyvuogių aliejaus.

Per minkšti, „pervirti“ brokoliai praranda ne tik maistinę vertę, bet ir skonį.

Galima valgyti ir žalius

Žali brokoliai išlaiko maksimalų antioksidantų kiekį. Juos galima:

• Dėti į salotas
• Smulkinti į glotnučius
• Valgyti su natūralaus jogurto ar humuso padažu

Svarbu gerai nuplauti ir, jei reikia, trumpai pamirkyti šaltame vandenyje.

Derinkite su sveikaisiais riebalais

Kai kurios brokoliuose esančios maistinės medžiagos (pavyzdžiui, riebaluose tirpūs vitaminai ir karotenoidai) geriau pasisavinami kartu su sveikaisiais riebalais.

Puikūs deriniai:

• Šlakelis aukštos kokybės alyvuogių aliejaus
• Saujelė riešutų ar sėklų
• Avokadas
• Lengvas padažas su natūraliu jogurtu

Tokie deriniai ne tik pagerina maistinių medžiagų įsisavinimą, bet ir suteikia sotumo jausmą.

Ar galima valgyti kasdien?

Taip, saikingas kasdienis vartojimas yra saugus daugumai žmonių. Tačiau jei turite skydliaukės sutrikimų ar jautrų virškinimą, vertėtų pasitarti su gydytoju, nes kryžmažiedės daržovės dideliais kiekiais gali turėti įtakos tam tikriems organizmo procesams.

Ar vien brokolių pakanka?

Svarbu suprasti – jokia viena daržovė nepakeis subalansuotos mitybos ar gydytojo paskirto gydymo. Tačiau brokoliai gali būti stipri prevencinė priemonė.

Cholesterolio mažinimui taip pat svarbu:

✔ Mažinti sočiųjų riebalų kiekį
✔ Valgyti daugiau skaidulų
✔ Judėti bent 30 minučių per dieną
✔ Kontroliuoti kūno svorį

Kam ypač verta atkreipti dėmesį?

Nors subalansuota mityba naudinga visiems, tam tikroms žmonių grupėms cholesterolio kontrolė turėtų tapti prioritetu. Net jei savijauta gera, rizikos veiksniai gali tyliai didinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

Žmonėms, kurių cholesterolio rodikliai ribiniai

Jei kraujo tyrimai rodo, kad bendras ar LDL („blogasis“) cholesterolis yra ties viršutine normos riba, tai jau signalas veikti.

Ribiniai rodikliai reiškia, kad:

• Organizmas jau balansuoja ties rizikos riba.
• Be gyvenimo būdo pokyčių rodikliai gali didėti.
• Prevenciniai sprendimai gali padėti išvengti vaistų ateityje.

Tokiu atveju mitybos korekcijos – daugiau skaidulų, mažiau sočiųjų riebalų, daugiau daržovių – gali turėti reikšmingą poveikį per kelis mėnesius.

Turintiems paveldimą polinkį į širdies ligas

Jei šeimoje buvo ankstyvų infarktų, insultų ar nustatyta paveldima hipercholesterolemija, rizika išauga net ir laikantis pakankamai sveikos gyvensenos.

Genetika gali lemti:

• Greitesnį cholesterolio kaupimąsi kraujagyslėse
• Aukštesnius LDL rodiklius net esant normaliam svoriui
• Padidėjusią aterosklerozės riziką jaunesniame amžiuje

Tokiems žmonėms svarbu ne tik sveika mityba, bet ir reguliarūs profilaktiniai tyrimai bei gydytojo konsultacijos.

Vyresniems nei 40 metų

Su amžiumi medžiagų apykaita lėtėja, hormonų pusiausvyra keičiasi, o kraujagyslės natūraliai praranda elastingumą.

Po 40 metų:

• Dažniau pastebimi lipidų profilio pokyčiai.
• Didėja širdies ligų rizika.
• Gyvenimo būdo klaidos ima ryškiau atsispindėti tyrimų rezultatuose.

Tai laikotarpis, kai verta sąmoningai peržiūrėti mitybos įpročius ir reguliariai tikrinti cholesterolio kiekį, net jei jokių simptomų nejaučiama.

Turintiems sėdimą gyvenimo būdą

Ilgas sėdėjimas, mažas fizinis aktyvumas ir judėjimo stoka tiesiogiai susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Sėdimas gyvenimo būdas gali:

• Mažinti „gerojo“ (HDL) cholesterolio kiekį
• Lėtinti medžiagų apykaitą
• Skatinti svorio augimą

Net 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per dieną gali padėti pagerinti lipidų profilį. Judėjimas veikia kaip natūralus būdas palaikyti kraujagyslių sveikatą.

The post Ne visi žino: ši daržovė gali padėti sumažinti cholesterolį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl būtent brokoliai?

Brokoliai priklauso kryžmažiedžių daržovių grupei (kaip ir žiediniai kopūstai, kopūstai ar briuseliniai kopūstai) ir išsiskiria itin didele maistine verte. Tai viena iš labiausiai moksliškai tyrinėtų daržovių, kai kalbama apie medžiagų apykaitą, uždegiminius procesus ir bendrą organizmo atsparumą.

Jie yra:

Turtingi skaidulų.
Skaidulos padeda lėtinti angliavandenių pasisavinimą, todėl cukraus kiekis kraujyje kyla tolygiau. Be to, jos palaiko gerą žarnyno mikrobiotos būklę, o tai svarbu ne tik virškinimui, bet ir visai medžiagų apykaitai.

Mažo glikeminio indekso.
Brokoliai beveik neturi įtakos staigiems gliukozės šuoliams. Tai reiškia, kad juos galima saugiai įtraukti į mitybą net ir siekiant stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ar mažinti atsparumą insulinui.

Gausūs vitamino C, K ir folio rūgšties.
Vitaminas C veikia kaip antioksidantas ir palaiko imuninę sistemą.
Vitaminas K svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų stiprumui.
Folio rūgštis būtina ląstelių atsinaujinimui ir ypač svarbi moterims reprodukciniame amžiuje.

Turintys stiprių antioksidantų.
Antioksidantai padeda kovoti su oksidaciniu stresu – procesu, kuris siejamas su lėtinėmis ligomis, įskaitant 2 tipo diabetą ir širdies bei kraujagyslių ligas.

Sulforafanas – pagrindinis brokolių „ginklas“

Didžiausias brokolių privalumas – bioaktyvus junginys, vadinamas sulforafanu. Jis susidaro smulkinant ar kramtant brokolius, kai suaktyvėja tam tikri fermentai.

Tyrimai rodo, kad sulforafanas gali:

• padėti mažinti uždegiminius procesus organizme;
• gerinti ląstelių jautrumą insulinui;
• palaikyti kepenų funkciją;
• skatinti organizmo detoksikacinius procesus.

Ypač svarbu tai, kad lėtinis uždegimas ir atsparumas insulinui yra glaudžiai susiję su padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje. Todėl brokoliai gali būti naudingi ne tik bendrai sveikatai, bet ir metabolinei pusiausvyrai palaikyti.

Paprasta daržovė – sudėtingas poveikis

Brokoliai nėra egzotiškas ar sunkiai randamas produktas. Tačiau jų maistinių medžiagų kompleksas – skaidulos, vitaminai, mineralai ir bioaktyvūs junginiai – veikia sinergiškai.

Būtent dėl šios priežasties brokoliai dažnai įvardijami kaip viena vertingiausių daržovių sveikatai palaikyti, ypač kalbant apie cukraus kiekio kraujyje reguliavimą ir uždegiminių procesų mažinimą.

Kaip brokoliai veikia cukraus kiekį kraujyje?

1. Skaidulos lėtina gliukozės pasisavinimą

Brokoliuose esančios skaidulos padeda sulėtinti angliavandenių įsisavinimą žarnyne. Dėl to cukraus kiekis kraujyje kyla lėčiau ir tolygiau, išvengiama staigių šuolių.

2. Geresnis insulino jautrumas

Sulforafanas gali padėti organizmui efektyviau panaudoti insuliną, o tai ypač svarbu žmonėms, turintiems atsparumą insulinui ar 2 tipo diabeto riziką.

3. Uždegimo mažinimas

Lėtinis uždegimas siejamas su medžiagų apykaitos sutrikimais. Antioksidantai, esantys brokoliuose, gali padėti mažinti oksidacinį stresą ir palaikyti bendrą organizmo balansą.

Kam tai gali būti naudinga?

Žmonėms, turintiems padidėjusį cukraus kiekį kraujyje

Jei kraujo tyrimai rodo padidėjusį gliukozės lygį, labai svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Brokoliai yra mažo glikeminio indekso daržovė, todėl jų vartojimas nesukelia staigių cukraus šuolių kraujyje.

Dėl didelio skaidulų kiekio jie lėtina angliavandenių pasisavinimą, o tai padeda išlaikyti tolygesnį gliukozės lygį po valgio. Reguliariai įtraukiami į racioną, jie gali prisidėti prie geresnės medžiagų apykaitos kontrolės.

Turintiems prediabetą

Prediabetas – tai būklė, kai cukraus kiekis kraujyje jau yra padidėjęs, bet dar nepasiekė diabeto ribos. Šiuo etapu gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti lemiamą reikšmę.

Brokoliai gali būti vertinga mitybos dalis, nes:

• padeda palaikyti sveiką kūno svorį;
• turi mažai kalorijų, bet daug maistinių medžiagų;
• suteikia sotumo jausmą be perteklinių angliavandenių.

Tinkamai suderinta mityba kartu su fiziniu aktyvumu gali padėti sumažinti 2 tipo diabeto išsivystymo riziką.

Norintiems išlaikyti stabilesnę energiją dienos metu

Staigūs cukraus kiekio svyravimai dažnai sukelia energijos „kalnelius“: po greito pakilimo seka nuovargis, mieguistumas ar dirglumas.

Brokoliai, dėl savo sudėties, padeda išvengti tokių svyravimų. Juose esančios skaidulos ir mikroelementai padeda palaikyti stabilesnį energijos lygį. Tai ypač aktualu tiems, kurie jaučia nuolatinį alkį ar energijos trūkumą tarp valgymų.

Siekiantiems sveikesnės mitybos

Net jei neturite jokių sveikatos sutrikimų, brokoliai yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori maitintis subalansuotai. Jie:

• turtingi vitaminais ir antioksidantais;
• palaiko virškinimo sistemos veiklą;
• prisideda prie bendro organizmo atsparumo.

Įtraukdami daugiau daržovių į savo kasdienį racioną, natūraliai mažinate perdirbtų ir cukrumi turtingų produktų kiekį.

Svarbu žinoti

Brokoliai nėra vaistas ir negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo ar vaistų. Tačiau jie gali būti puiki, moksliškai pagrįsta subalansuotos mitybos dalis.

Sveikata formuojama kasdieniais pasirinkimais, o paprasta daržovė jūsų lėkštėje gali tapti vienu iš žingsnių geresnės savijautos link.

Kaip įtraukti brokolius į kasdienį racioną?

Brokoliai yra universali daržovė, kurią galima lengvai pritaikyti įvairiuose patiekaluose – nuo pusryčių iki vakarienės. Svarbiausia – pasirinkti tokius gaminimo būdus, kurie išsaugo kuo daugiau maistinių medžiagų ir leidžia mėgautis skoniu.

Garinkite kaip garnyrą

Vienas paprasčiausių būdų – brokolius lengvai garinti 3–5 minutes, kol jie tampa minkšti, bet išlieka traškūs. Taip jie išsaugo daugiau vitamino C ir antioksidantų nei ilgai verdant.

Patiekite juos:

• šalia keptos ar troškintos žuvies;
• prie vištienos ar kalakutienos;
• su lęšiais ar kitomis ankštinėmis kultūromis;
• kartu su rudaisiais ryžiais ar bolivine balanda.

Pagardinkite šlakeliu alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių ar žiupsneliu jūros druskos – skonis taps intensyvesnis be papildomų kalorijų.

Dėkite į salotas ar sriubas

Brokoliai puikiai tinka tiek šaltoms, tiek šiltoms salotoms. Juos galima:

• trumpai apvirti ir dėti į grūdų salotas su avinžirniais;
• naudoti kartu su feta ar ožkos sūriu;
• derinti su riešutais ir sėklomis, kad padidintumėte sotumą.

Sriubose brokoliai suteikia tirštumo ir švelnaus skonio. Jie puikiai dera su bulvėmis, porais ar žiediniais kopūstais. Norint kremiškos konsistencijos, pakanka dalį sriubos sutrinti blenderiu.

Kepkite orkaitėje su alyvuogių aliejumi ir česnaku

Kepimas orkaitėje suteikia brokoliams sodresnį, šiek tiek riešvinį skonį. Supjaustykite juos žiedynais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, įdėkite smulkinto česnako ir kepkite 200 °C temperatūroje apie 15–20 minučių.

Galite papildyti:

• tarkuotu parmezanu;
• sezamo sėklomis;
• šlakeliu balzamiko acto.

Toks paruošimo būdas ypač tinka tiems, kurie nemėgsta virtų daržovių tekstūros.

Naudokite glotnučiuose

Nedidelis kiekis žalių ar lengvai apvirtų brokolių gali būti dedamas į žaliuosius glotnučius. Derinkite su:

• špinatais;
• bananais ar obuoliais;
• imbieru;
• augaliniu pienu.

Svarbu nepadauginti – užtenka kelių žiedynų, kad papildytumėte gėrimą skaidulomis ir mikroelementais, bet neiškreiptumėte skonio.

Kaip išsaugoti kuo daugiau naudos?

Geriausia brokolius:

• lengvai apvirti (ne ilgiau nei 2–3 minutes) arba
• garinti trumpai, kol jie išlieka ryškiai žali.

Ilgai verdant dalis vandenyje tirpių vitaminų prarandama. Taip pat verta vengti per stipraus perkepimo, kuris gali sumažinti kai kurių aktyviųjų medžiagų kiekį.

Papildomas patarimas

Jei norite maksimalios naudos, brokolius galima smulkiai supjaustyti ir palikti 10–15 minučių prieš gaminimą. Taip suaktyvėja fermentai, padedantys susidaryti sulforafanui – junginiui, siejamam su teigiamu poveikiu cukraus apykaitai.

Net ir nedidelis kiekis brokolių, vartojamas reguliariai, gali tapti vertinga subalansuotos mitybos dalimi.

The post Ar žinojote? Ši daržovė gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja” laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės teigimu, padidėjęs homocisteino kiekis siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, migrena, geltonosios dėmės degeneracija, kognityviniu nuosmukiu bei nuotaikos pokyčiais. Tai nepriklausomas rizikos veiksnys daugiau nei šimtui ligų, įskaitant Alzheimerio ligą ir demenciją. 

„Kraujo tyrimas gali nustatyti homocisteino koncentraciją, o padidėjusi koncentracija, vadinama hiperhomocisteinemija, gali signalizuoti apie vitaminų B trūkumą ar jų įsisavinimo sutrikimus, didesnę širdies ligų riziką arba genetines ligas, tokias kaip homocistinurija”, – teigia E. Marciuškienė. 

Homocisteino kiekį veikia amžius, lytis, mityba, kai kurios ligos: inkstų nepakankamumas, hipotirozė, Alzheimerio liga, šizofrenija. Taip pat ir vaistai, rūkymas, kavos, alkoholio vartojimas bei genų mutacijos. 

Kokie tyrimai rekomenduojami? 

E. Marciuškienė sako, kad kartais pakanka ištirti tik homocisteiną, tačiau dažniausiai rekomenduojamas homocisteino tyrimas kartu su vitaminų B12, B6 ir B9 tyrimais.  

„Toks derinys leidžia nustatyti vitaminų trūkumus ankstyvoje stadijoje, įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei stebėti gydymo efektyvumą. Tai ypač svarbu planuojančioms pastoti, vyresniems nei 40 metų žmonėms, turintiems neurologinių ar širdies problemų, prastą mitybą ar sutrikusį vitamino B12 pasisavinimą dėl skrandžio problemų”, – teigia medikė. 

Ji priduria, kad normali vitaminų koncentracija kraujyje dar nereiškia pakankamo jų biologinio aktyvumo organizme. Tyrimai, pavyzdžiui, aktyvaus B12 ar vitamino D koncentracijos, rodo, kad net esant normos ribose, jų poveikis organizmui gali būti nepakankamas. 

„Padidėjęs homocisteinas gali signalizuoti apie problemas net jei vitaminų tyrimai geri. Tokiomis situacijomis dažniausiai kaltos MTHFR geno mutacijos, inkstų ligos, hipotirozė ar tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, metformino, vartojimas. Homocisteinas tokiu atveju išlieka nepriklausomu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms, arteriosklerozei bei kraujagyslių komplikacijoms”, – tvirtina „Antėja” specialistė. 

Kam tyrimus atlikti būtina? 

Medikė teigia, kad homocisteino tyrimą kartu su vitaminų patikra verta atlikti vyresniems nei 40 metų žmonėms, taip pat planuojančioms pastoti, turintiems neurologinių, psichikos sveikatos ar širdies problemų, prastai besimaitinantiems, po skrandžio operacijų arba sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. 

„Dažna klaida savarankiškai vertinant tyrimų rezultatus – žiūrėti tik į vitaminų kiekius ir ignoruoti homocisteino lygį, neįvertinti bendro konteksto, įskaitant amžių, genetinius veiksnius, vaistų vartojimą ar gyvenimo būdą, ir nesilaikyti prevencinių priemonių, jei homocisteinas padidėjęs nepaisant normalių vitaminų lygių”, – pabrėžia E. Marciuškienė. 

Svarbu žinoti, kad padidėjęs homocisteinas gali didinti alkoholio potraukį ir turėti neurotoksinį poveikį. Tyrimai rodo, kad didesnė šios medžiagos koncentracija siejama su stipresniu, savaime stiprėjančiu alkoholio vartojimo potraukiu, kuris gali sudaryti žalingą uždarą ratą – kuo daugiau vartojama alkoholio, tuo labiau gali didėti homocisteino kiekis ir nervų sistemos pažeidimų rizika. Tai taip pat gali apsunkinti abstinencijos simptomus ir didinti su alkoholiu susijusių neurologinių sutrikimų tikimybę. 

Pastebima, kad homocisteino kiekiui įtakos gali turėti ir kavos vartojimas. Didėjant kavos suvartojimui, gali proporcingai didėti ir homocisteino koncentracija kraujyje, o labai didelis kavos kiekis siejamas su didesne neurodegeneracinių procesų rizika bei B grupės vitaminų netekimu. Homocisteino kiekį mažinti gali padėti vitaminai B12, B6, folatai, cinkas, glutationas ar N-acetilcisteinas, o taip pat kai kurie augalai ir prieskoniai – juodoji ar žalioji arbata, cinamonas, resveratrolis, kurkuminas, česnakas, imbieras ar soja. 

„Padeda ir gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip aerobinė fizinė veikla, streso mažinimas bei kavos (iki keturių puodelių per dieną) ir alkoholio vartojimo ribojimas. Tai padeda palaikyti normalų homocisteino lygį. Mityba turėtų būti subalansuota: įtraukiant žuvį, kiaušinius, mėsą, pieno produktus, žalumynus, pupeles, nekrakmolingas daržoves, o česnakas turėtų būti vartojamas kasdien”, – pataria „Antėja” gydytoja. 

The post Gydytoja perspėja neignoruoti itin svarbaus, tačiau dažnai pamirštamo kraujo rodiklio: per didelis kiekis daro žalą sveikatai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Norint suprasti, kodėl cholesterolio kiekis apskritai svarbus, pirmiausia reikėtų žinoti, kad tai – natūrali, organizmui būtina medžiaga. Ji padeda gaminti hormonus, vitaminą D, tulžies rūgštis, dalyvauja ląstelių statyboje. 

Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja prisijungęs prie baltymų, vadinamų lipoproteinais. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) padeda pašalinti cholesterolį iš kraujagyslių ir dažnai vadinami „geruoju“ cholesteroliu. 

Tuo tarpu mažo tankio lipoproteinai (MTL) perneša cholesterolį iš kepenų į audinius ir, kai jo per daug, kaupiasi kraujagyslių sienelėse, skatindami aterosklerozę. Būtent MTL – blogasis cholesterolis – laikomas pagrindiniu rizikos veiksniu, nes, kaip nurodoma naujausiuose 2025 m. ESC gairių atnaujinimuose, jo padidėjimas tiesiogiai susijęs su širdies ligomis. 

Kodėl padidėjęs cholesterolis dažniausiai lieka nepastebėtas 

Pavojingiausia tai, kad cholesterolio kiekio padidėjimas nejuntamas – neatsiranda nei skausmo, nei nuovargio, nei jokio kito akivaizdaus signalo, kuris priverstų sunerimti. Kai kada susiformuoja matomos riebalų sankaupos aplink akis ar odoje, bet tai veikiau išimtis nei taisyklė. 

Dėl to vienintelis būdas sužinoti, ar cholesterolio kiekis kraujyje normalus – atlikti tyrimą. Lipidų profilio tyrimas (vadinamoji lipidograma) padeda įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, DTL, MTL ir trigliceridus – kitas riebalines medžiagas, kurios taip pat prisideda prie širdies ligų išsivystymo. 

Rekomenduojama tokį tyrimą atlikti profilaktiškai – ypač jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų atvejų, jei turite antsvorio, nustatytas nutukimas, vargina padidėjęs kraujospūdis ar turite cukrinį diabetą. 

Kas iš tikrųjų didina cholesterolio kiekį 

Nors dažniausiai kalbant apie cholesterolį minimas riebus maistas, iš tiesų jo kiekį lemia ir daugybė kitų veiksnių. 

Kaip teigiama ESC rekomendacijose, genetika vaidina didelį vaidmenį – kai kuriems žmonėms cholesterolio kiekis padidėja dėl paveldėtos medžiagų apykaitos ypatybių, net jei jų mityba yra sveika. 

Be to, didesnę riziką turi mažai judantys žmonės, rūkantys, turintys hormonų disbalansą ar sergantys skydliaukės, kepenų ar inkstų ligomis. Tai reiškia, kad net ir jaunas, normalaus svorio žmogus gali turėti reikšmingai padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį, net to nežinodamas. Būtent todėl rekomendacijos pabrėžia reguliarų profilaktinį tikrinimą, nepriklausomai nuo to, ar žmogus jaučia kokius nors negalavimus. 

Ką daryti, kad cholesterolis netaptų problema 

Ką daryti, jei cholesterolio lygis padidėjęs arba jei norite jo nepadidinti? ESC nurodo, kad pirmiausia verta peržiūrėti mitybą: mažinti sočiųjų riebalų (dažnai pasitaikančių riebioje mėsoje, svieste, palmių aliejuje) ir daugiau rinktis nesočiųjų riebalų turinčius produktus, tokius kaip alyvuogių aliejus, riešutai, sėklos ar riebi žuvis. Taip pat padeda daugiau skaidulų turintis maistas – pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai. 

Nemažiau svarbus yra fizinis aktyvumas – net ir kasdienis vaikščiojimas, jei jis reguliarus, turi įtakos cholesterolio pusiausvyrai. Kaip rodo tyrimai, net 5–10 % kūno masės sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti lipidų profilį. Daugiau informacijos apie sveiko svorio palaikymą ir nutukimo priežastis galite rasti svetainėje manosvoris.lt. 

Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, gydytojai gali skirti vaistus – dažniausiai tai statinai, kurie padeda sumažinti MTL kiekį kraujyje. Tačiau ir tokiu atveju gydymas turi būti derinamas su mitybos ir gyvenimo būdo korekcija – vien vaistai neišsprendžia problemos, jei lieka nevaldomi rizikos veiksniai. 

The post Cholesterolis gali žudyti tyliai: kodėl nejaučiame pavojaus ir ką daryti, kol dar ne vėlu appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Keiskite mitybą: rinkitės „geruosius“ riebalus

Vartokite daugiau:

• avokadų
• alyvuogių aliejaus
• riebios žuvies (lašiša, skumbrė, sardinės)
• riešutų ir sėklų

Šie produktai turi mononesočiųjų ir omega-3 riebalų, kurie mažina „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį.

Venkite:

• transriebalų (greitas maistas, pigūs kepiniai)
• daug sočiųjų riebalų turinčių produktų (perdirbta mėsa, riebūs pieno produktai)

2. Valgykite daugiau skaidulų

Tirpios skaidulos jungiasi su cholesteroliu žarnyne ir padeda jį pašalinti.

Geriausi šaltiniai:

• avižos
• pupelės, avinžirniai
• obuoliai
• lęšiai
• chia sėklos
• daržovės

Kiekis: siekite bent 25–30 g skaidulų per dieną.

3. Daugiau judėkite

Judesys padeda pakelti „gerąjį“ DTL cholesterolį ir sumažinti MTL.

Rekomendacijos:

• 30 minučių vaikščiojimo per dieną
• lengvas bėgimas
• plaukimas
• važiavimas dviračiu
• jėgos treniruotės 2–3 kartus per savaitę

Net paprastas pasivaikščiojimas po vakarienės daro stebuklus.

4. Mažinkite stresą

Ilgalaikis stresas gali kelti cholesterolio lygį.
Padeda:

• meditacija
• joga
• kvėpavimo pratimai
• rami muzika
• gamtos terapija

5. Įtraukite natūralius cholesterolį mažinančius produktus

• Linų sėmenys – turi omega-3 ir skaidulų
• Česnakas – natūraliai gerina kraujagyslių veiklą
• Žalioji arbata – antioksidantai mažina MTL
• Imbieras – gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą
• Ciberžolė – mažina uždegiminius procesus

6. Rinkitės liesus produktus

Pakeiskite riebų pieną į liesą, grietinėlę – į augalinius gėrimus, sviestą – į alyvuogių aliejų.
Maži žingsniai duoda didelį rezultatą!

7. Išgerkite stiklinę vandens su citrina ryte

Nors tai ne stebuklo priemonė, citrinos rūgštis padeda suaktyvinti virškinimą ir gali šiek tiek mažinti MTL.
Svarbiausia – vanduo pagerina medžiagų apykaitą.

8. Gerinkite miego kokybę

Prastas miegas didina kortizolį, o kortizolis – cholesterolį.
Stenkitės miegoti 7–8 valandas ir eiti miegoti tuo pačiu metu.

9. Valgykite rečiau, bet reguliariai

Stenkitės neperalkti ir nevalgyti labai vėlai vakare.
Stabilus cukraus kiekis kraujyje padeda reguliuoti ir cholesterolį.

10. Sumažinkite druskos kiekį

Druska didina kraujospūdį, o tai apsunkina širdies veiklą.
Rinkitės prieskonius, žoleles, česnaką – jie suteikia skonį be žalingų pasekmių.

The post Kaip sumažinti cholesterolį be vaistų: efektyviausi ir moksliškai pagrįsti būdai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Riebios žuvys – Omega-3 galia širdžiai

Lašiša, skumbrė, silkė ar sardinė – tikras maistas širdžiai. Šiose žuvyse gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina blogojo cholesterolio (LDL) kiekį, gerina kraujagyslių elastingumą ir mažina širdies ritmo sutrikimų riziką. Rekomenduojama valgyti bent 2 kartus per savaitę.

2. Avokadai – gerieji riebalai kasdienai

Avokaduose yra mononesočiųjų riebalų, kurie padeda išlaikyti gerą cholesterolio balansą. Be to, šis vaisius turtingas kalio, kuris reguliuoja kraujospūdį ir padeda širdžiai dirbti tolygiau.

3. Avižos ir viso grūdo produktai – natūralus būdas mažinti cholesterolį

Avižų košė, pilno grūdo duona ar rudieji ryžiai aprūpina organizmą tirpiomis skaidulomis, kurios padeda pašalinti blogąjį cholesterolį iš kraujo. Reguliarus vartojimas padeda sumažinti širdies ligų riziką net iki 20 %.

4. Žalios daržovės – vitaminų bomba širdžiai

Brokoliai, špinatai, kopūstai ir lapiniai burokėliai – puikus antioksidantų, kalio, magnio ir vitamino K šaltinis. Šios medžiagos palaiko kraujagyslių tonusą ir apsaugo nuo aterosklerozės.

5. Uogos – saldus būdas stiprinti kraujagysles

Mėlynės, avietės, braškės ir spanguolės turi daug flavonoidų – medžiagų, stiprinančių kraujagyslių sieneles ir gerinančių kraujotaką. Jos padeda mažinti uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą.

6. Alyvuogių aliejus – širdies draugas iš Viduržemio jūros

Alyvuogių aliejuje gausu antioksidantų ir sveikų riebalų, kurie saugo kraujagysles nuo uždegimų ir aterosklerozės. Geriausia vartoti šalto spaudimo aliejų – užpilui ant salotų ar daržovių.

7. Česnakai – natūralus kraujospūdžio mažintojas

Česnakas ne tik suteikia maistui skonio, bet ir turi stiprų poveikį širdžiai. Jame esantis alicinas plečia kraujagysles, gerina kraujotaką ir gali padėti mažinti kraujospūdį.

8. Juodasis šokoladas – malonumas su nauda

Kokybiškas šokoladas (su ne mažiau kaip 70 % kakavos) turi flavonoidų, kurie gerina kraujagyslių elastingumą ir mažina kraujo krešėjimo riziką. Tiesa, pakanka vos kelių gabalėlių per dieną.

9. Ankštiniai produktai – augalinės baltymų ir skaidulų jėga

Pupelės, lęšiai, avinžirniai – tai puikus šaltinis baltymų be sočiųjų riebalų. Jie padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina blogojo cholesterolio lygį.

10. Citrusai – vitaminų C sprogimas kraujagyslėms

Apelsinai, greipfrutai ir citrinos aprūpina organizmą vitaminu C, kuris stiprina kraujagyslių sieneles ir saugo nuo oksidacinio streso.

The post Produktai, kurie stiprina širdį ir kraujagysles: ką verta įtraukti į kasdienį racioną appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Blogasis“ (MTL, mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis sudaro didžiąją dalį organizmo cholesterolio. Jis perneša cholesterolį iš kepenų į ląsteles, o jo perteklius gali kauptis kraujagyslių sienelėse. 

Tuo metu „gerasis“ (DTL, didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis absorbuoja MTL ir perneša jį iš kraujotakos atgal į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. 

„Jei kraujyje yra per daug MTL ir per mažai DTL, susidaro disbalansas: „blogasis“ cholesterolis kaupiasi, o „gerojo“ nepakanka jam pašalinti. Laikui bėgant, tai virsta cholesterolio plokštelėmis, kurios siaurina ir kietina arterijas (aterosklerozė), didindamos širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką. Cholesterolio vertinimui nepakanka žinoti tik bendrą jo kiekį – svarbus yra gerojo ir blogojo cholesterolio santykis, trigliceridų kiekis ir kiti rodikliai. Didelis MTL cholesterolio kiekis padidina širdies-kraujagyslių ligų ir insulto riziką, o didelis DTL lygis šią riziką sumažina“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė. 

Svarbu atlikti tyrimus 

Atliekant lipidogramą, laboratorija nustato ne tik bendrą cholesterolio kiekį, DTL ir MTL cholesterolį bei trigliceridus, bet ir ne DTL cholesterolio rodiklį. Šis rodiklis parodo visų „blogojo“ tipo lipoproteinų – MTL, LMTL, IDL ir kitų – bendrą kiekį, todėl geriau atspindi širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 

„Dauguma laboratorijų MTL cholesterolio kiekio tiesiogiai nematuoja, o apskaičiuoja pagal trigliceridų ir kitų lipidų vertes. Kadangi trigliceridų lygį veikia maistas, idealu tyrimą atlikti nevalgius, nors daugelis gydytojų šiandien to nebereikalauja. Tuo tarpu ne DTL cholesterolio vertinimui pasninkas nėra būtinas, nes rezultatai būna panašūs tiek valgant, tiek nevalgius“, – dėsto medikė. 

Anot jos, svarbus rodiklis yra ir lipoproteinas (a) – dar viena „blogojo“ cholesterolio forma, kurios kiekį daugiausia lemia genetika. Maždaug 20 proc. žmonių turi padidėjusį lipoproteino (a) lygį, dėl kurio didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. 

„Cholesterolio rizikos įvertinimui svarbūs ne tik kraujo tyrimai, bet ir vaizdiniai metodai. Arterijų kraujo tyrimas, vadinamas „kalcio balo tyrimu“, gali parodyti, ar cholesterolio perteklius sukėlė plokštelių kaupimąsi. Kalcio buvimas arterijose rodo aterosklerozės pradžią“, – teigia E. Marciuškienė.  

Padidėjęs cholesterolio kiekis nebūtinai reiškia, kad žmogus nesveikas. Jei nėra kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, vyresnis amžius, šeimos istorija, nutukimas, rūkymas, diabetas ar uždegiminiai procesai organizme, bendras širdies ir kraujagyslių ligų pavojus gali išlikti mažas.  

Kai kurie žmonės gali turėti aukštą MTL cholesterolio lygį, tačiau arterijose nesikaupia plokštelės, todėl rizika per artimiausius dešimt metų išlieka nedidelė. Vis dėlto cholesterolio stebėjimas ir gydymas tokiais atvejais vis tiek yra rekomenduojamas. 

Tyrimai rodo, kad net jei bendras cholesterolio kiekis yra normalus, aukštesnis MTL lygis siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir atskirus rodiklius bei kitus rizikos veiksnius. 

Dėmesį atkreipti turėtų ir moterys 

Moterys, stebėdamos savo cholesterolio kiekį, turi atsižvelgti į keletą hormoninių skirtumų, pastebi medikė. Remiantis 2023 m. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, 36 proc. moterų bendras cholesterolio kiekis yra didesnis nei rekomenduojama. Tyrimai parodė, kad cholesterolio kiekis gali kisti priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės. 

Dėl estrogeno poveikio moterų „gerojo“ cholesterolio lygis paprastai būna didesnis nei vyrų. Tačiau menopauzės metu (50–55 m. amžiuje) moterys pastebi ryškius pokyčius – bendras ir „blogojo“ cholesterolio kiekis padidėja, o „gerojo“ paprastai sumažėja.  

„Todėl net moterys, kurios anksčiau turėjo idealius cholesterolio rodiklius, vėliau gali susidurti su padidėjusiu cholesteroliu. Moterims ypač svarbu sekti cholesterolio lygį po menopauzės. Tam tikros nėštumo komplikacijos taip pat didina širdies ligų riziką. Nors nėštumo metu bendras cholesterolio kiekis padidėja, po nėštumo jis dažniausiai normalizuojasi. Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas rekomenduoja 55–65 metų moterims atlikti tyrimus kas 1–2 metus, o vyresnėms nei 65 metų – kasmet. Be to, bent kartą gyvenime rekomenduojama atlikti Lp(a) tyrimą, siekiant įvertinti įgimtą širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – aiškina „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė.  

Profilaktiškai cholesterolio rodiklius reikėtų tikrinti visiems vyresniems nei 20 metų žmonėms kas 4–6 metus, jei nėra paveldimos šeiminės hipercholesterolemijos. Asmenys, turintys širdies ligų rizikos veiksnių, turėtų tikrintis dažniau – kas 6–12 mėnesių. 

Kaip rodiklius pagerinti 

Cholesterolio kiekį galima pagerinti pakeitus mitybą, padidinus fizinį aktyvumą ir atsisakius žalingų įpročių. Organizmas cholesterolį ne tik gauna su maistu, bet ir gamina kepenyse, todėl tam tikras jo kiekis yra būtinas sveikatai. Vis dėlto, jei cholesterolio koncentracija kraujyje tampa per didelė, ji kelia rimtą pavojų širdies ir kraujagyslių sistemai. 

„Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir sustiprinti vaistų poveikį. Tačiau kartais vien sveikos gyvensenos nepakanka, tuomet gydytojas rekomenduoja cholesterolį mažinančius vaistus. Net ir tokiu atveju gyvenimo būdo pokyčiai išlieka būtini, nes jie padeda išlaikyti mažesnes vaistų dozes“, – sako „Antėja“ gydytoja. 

Vis dėlto cholesterolio kiekis gali išlikti didelis net ir gyvenant sveikai. Priežastimi gali būti paveldimumas – šeiminė hipercholesterolemija, kai cholesterolis dėl genetinių priežasčių kaupiasi kraujyje. Kita priežastis – netinkamos dietos.  

„Asmenims, turintiems aukštą cholesterolio lygį, nerekomenduojama laikytis ketogeninės dietos, kurioje gausu riebalų ir mažai angliavandenių. Veiksmingiausia cholesterolio mažinimui yra augalinė arba veganiška dieta, nes ji sumažina cholesterolio suvartojimą su maistu ir padidina skaidulų kiekį“, – sako E. Marciuškienė. 

Lengviausia laikytis širdžiai palankios mitybos gaminant maistą namuose – taip labiau kontroliuojama, ką valgome, kokie produktai naudojami, lengviau riboti porcijas. Valgant ne namuose šią kontrolę užtikrinti sunkiau. 

Fizinis aktyvumas yra būtinas, bet svarbu pasirinkti tinkamą sporto rūšį. Įrodyta, kad MTL mažina ir DTL didina tik tam tikros fizinės veiklos formos: vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai ar kitos vidutinio intensyvumo kardio treniruotės. 

The post „Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis: kuo jie skiriasi ir kodėl abiejų rodikliai vienodai svarbūs appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Kiaušinių patiekalai (ypač su tryniais)

Kiaušiniai laikomi sveiku produktu, tačiau jų tryniuose gausu cholesterolio. Saikingas vartojimas nekenkia, bet kasdien valgomi omletai ar virti kiaušiniai gali padidinti jo kiekį kraujyje.

2. Krevetės ir kiti jūros gėrybių patiekalai

Daugelis įsitikinę, kad jūros gėrybės – lengvas ir sveikas maistas. Tačiau, pavyzdžiui, krevetėse yra daug cholesterolio, tad dažnai valgant krevetes ar kitus panašius patiekalus, galima nejučia jį pasididinti.

3. Greitojo maisto salotos su padažais

Atrodytų, salotos turėtų būti sveikas pasirinkimas. Visgi kai jos gausiai pagardinamos riebiu majonezu ar grietinėlės pagrindo padažais, jos tampa tikru cholesterolio šaltiniu.

4. Sūrio užkepėlės ir picos

Sūris – sotus ir skanus, tačiau jo riebumas tiesiogiai susijęs su cholesterolio kiekiu. Užkepėlės, makaronai su gausiu sūrio sluoksniu ar picos gabalėlis gali nejučiomis prisidėti prie „blogojo“ cholesterolio padidėjimo.

5. Dešrelės ir pusfabrikačiai

Net ir tos, kurios atrodo liesos ar skirtos „greitam užkandžiui“, dažnai turi nemažai sočiųjų riebalų. Tai vienas didžiausių cholesterolio didintojų, apie kurį ne visada pagalvojame.

6. Kepiniai su sviestu ar margarinu

Bandeles, pyragus ar sausainius dažnai laikome nekaltu desertu, tačiau kepant naudojamas sviestas ar margarinas prideda daug sočiųjų riebalų, kurie pakelia cholesterolio lygį.

7. Ledai

Ledai daugeliui – nekaltas vasaros malonumas. Tačiau jie gaminami iš grietinėlės, turinčios nemažai sočiųjų riebalų. Reguliarus ledų vartojimas gali neigiamai paveikti cholesterolio balansą.

Kaip saugotis?

• Rinkitės liesesnes produktų versijas.
• Vietoje riebių padažų naudokite alyvuogių aliejų, jogurtą ar citrinos sultis.
• Sūrius ir kiaušinius vartokite saikingai.
• Į mitybą įtraukite daugiau daržovių, vaisių ir skaidulų turinčių produktų.

The post Net nesusimąstėte: šie 7 netikėti patiekalai labai didina cholesterolio kiekį kraujyje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Saldinti gazuoti gėrimai (limonadai)

Nors juose nėra riebalų, perteklinis cukraus kiekis gali neigiamai veikti riebalų apykaitą organizme. Reguliariai vartojant saldintus gėrimus, kepenys gali pradėti gaminti daugiau trigliceridų, o tai netiesiogiai prisideda prie padidėjusio cholesterolio.

Tyrimai rodo, kad dažnas cukraus vartojimas gali sumažinti gerojo cholesterolio (DTL) kiekį ir padidinti blogojo (MTL) lygį.

2. Kava su riebia grietinėle ar saldintu kondensuotu pienu

Pati juoda kava turi naudingų antioksidantų ir nėra kenksminga cholesteroliui, tačiau situacija keičiasi, kai į ją dedame riebios grietinėlės, cukraus ar kondensuoto pieno. Tokie priedai praturtina gėrimą sočiaisiais riebalais, kurie gali skatinti „blogojo“ cholesterolio kaupimąsi.

Sprendimas – rinktis juodą kavą arba augalinį pieną be pridėtinio cukraus.

3. Alkoholiniai gėrimai (ypač alus ir saldūs kokteiliai)

Nedidelis alkoholio kiekis kai kuriais atvejais gali padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį, tačiau per didelis ir reguliarus alkoholio vartojimas (ypač saldžiųjų kokteilių ar alaus) turi priešingą poveikį: trikdo kepenų darbą, didina trigliceridus ir galiausiai prisideda prie cholesterolio disbalanso.

Svarbu laikytis saiko – Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 1–2 alkoholio vienetų per dieną.

4. Pieno kokteiliai ir kiti riebūs desertiniai gėrimai

Tiršti pieno kokteiliai su ledais, plakta grietinėle ar karameliniais sirupais – nors skanūs, tačiau kiekvienas toks gėrimas gali turėti net kelių dienų riebalų normą. Sočiųjų riebalų ir cukraus kiekis juose itin aukštas, o tai – tiesus kelias link padidėjusio cholesterolio.

Ieškok sveikesnių alternatyvų – pavyzdžiui, glotnučių su avižiniu pienu ir vaisiais.

5. Pakuotėse esantys vaisių nektarai ir „sultys“

Daugelis galvoja, kad vaisių sultys – tai sveikatos šaltinis, bet ne viskas taip paprasta. Parduotuvėse dažnai siūlomi nektarai ar sulčių gėrimai turi mažai tikrų vaisių ir daug pridėtinio cukraus. Per didelis cukraus kiekis skatina riebalų kaupimąsi kepenyse, o tai gali turėti įtakos ir cholesterolio lygiui.

Verčiau rinktis natūralias, šviežiai spaustas sultis – bet ir jų nepadaugink.

The post 5 gėrimai, kurie labiausiai kelia cholesterolio lygį: ko geriau vengti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl svarbu kontroliuoti cholesterolį?

Cholesterolis yra riebalų rūšis, kuri yra būtina organizmui normaliai funkcionuoti. Tačiau aukštas „blogojo“ cholesterolio (MTL) lygis gali skatinti aterosklerozę – kraujagyslių sienelių sustorėjimą ir siaurėjimą. Tai gali sukelti širdies priepuolius, insultus ir kitus sveikatos sutrikimus. Todėl cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė yra vienas svarbiausių prevencijos žingsnių.

Natūralus būdas sumažinti cholesterolį per 2 savaites

Vienas iš efektyviausių būdų greitai sumažinti cholesterolio kiekį yra derinti mitybos pokyčius su tam tikrais gyvenimo būdo įpročiais. Štai keli pagrindiniai žingsniai:

1. Įtraukite į savo racioną daug ląstelienos

Švieži vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir ankštiniai augalai padeda sumažinti cholesterolio absorbciją žarnyne. Ląsteliena jungiasi su cholesteroliu ir padeda jį pašalinti iš organizmo. Ypač efektyvūs yra avižų dribsniai, chia sėklos ir linų sėmenys.

2. Rinkitės sveikus riebalus

Venkite transriebalų ir sumažinkite sočiųjų riebalų kiekį. Vietoje jų rinkitės mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų šaltinius – alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus ir žuvį, ypač riebią jūrų žuvį, turinčią omega-3 riebalų rūgščių.

3. Venkite perdirbtų ir cukringų produktų

Didelis cukraus kiekis ir rafinuoti produktai skatina „blogojo“ cholesterolio didėjimą. Valgykite natūralius produktus ir venkite greito maisto, saldžių gėrimų bei perdirbtų užkandžių.

4. Reguliarus fizinis aktyvumas

Net 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per dieną – ėjimas, plaukimas, dviračio mynimas – padeda sumažinti MTL cholesterolį ir padidinti „gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekį.

5. Atsisakykite žalingų įpročių

Rūkymas ir didelis alkoholio vartojimas padidina cholesterolio lygį ir kenkia kraujagyslėms. Sumažinkite šių įpročių arba visiškai jų atsisakykite.

6. Pasirinkite natūralius papildus

Kai kurie natūralūs papildai, kaip beržų žievės ekstraktas, raudonasis fermentuotas ryžius ar omega-3 kapsulės, turi įrodytą cholesterolį mažinantį poveikį.

Rezultatai jau per 2 savaites

Laikantis šių principų, daugelis žmonių jau po dviejų savaičių pastebi reikšmingą cholesterolio sumažėjimą bei bendrą savijautos pagerėjimą. Be to, toks gyvenimo būdas prisideda prie širdies sveikatos stiprinimo, kraujospūdžio normalizavimo ir geresnės energijos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jūsų cholesterolio lygis labai aukštas arba turite kitų rizikos veiksnių, tokių kaip diabetas, hipertenzija ar šeiminė polinkis, būtinai pasitarkite su gydytoju. Kartais natūralūs metodai turi būti derinami su medikamentiniu gydymu.

The post Neįtikėtinas būdas sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje per 2 savaites appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.