Daugelis žmonių stebi savo cholesterolio ar gliukozės rodiklius, tačiau rečiau atkreipia dėmesį į homocisteino kiekį kraujyje – svarbų žymenį, kuris gali atskleisti organizmo sveikatos būklę. Homocisteinas yra natūraliai susidaranti aminorūgštis, kuri paprastai virsta cisteinu. Šiam procesui būtini vitaminai B12, B6 ir folinė rūgštis (B9), o jų trūkumas arba sutrikęs pasisavinimas gali lemti homocisteino padidėjimą, turintį didelį neigiamą poveikį sveikatai.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja” laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės teigimu, padidėjęs homocisteino kiekis siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, migrena, geltonosios dėmės degeneracija, kognityviniu nuosmukiu bei nuotaikos pokyčiais. Tai nepriklausomas rizikos veiksnys daugiau nei šimtui ligų, įskaitant Alzheimerio ligą ir demenciją.
„Kraujo tyrimas gali nustatyti homocisteino koncentraciją, o padidėjusi koncentracija, vadinama hiperhomocisteinemija, gali signalizuoti apie vitaminų B trūkumą ar jų įsisavinimo sutrikimus, didesnę širdies ligų riziką arba genetines ligas, tokias kaip homocistinurija”, – teigia E. Marciuškienė.
Homocisteino kiekį veikia amžius, lytis, mityba, kai kurios ligos: inkstų nepakankamumas, hipotirozė, Alzheimerio liga, šizofrenija. Taip pat ir vaistai, rūkymas, kavos, alkoholio vartojimas bei genų mutacijos.
Kokie tyrimai rekomenduojami?
E. Marciuškienė sako, kad kartais pakanka ištirti tik homocisteiną, tačiau dažniausiai rekomenduojamas homocisteino tyrimas kartu su vitaminų B12, B6 ir B9 tyrimais.
„Toks derinys leidžia nustatyti vitaminų trūkumus ankstyvoje stadijoje, įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei stebėti gydymo efektyvumą. Tai ypač svarbu planuojančioms pastoti, vyresniems nei 40 metų žmonėms, turintiems neurologinių ar širdies problemų, prastą mitybą ar sutrikusį vitamino B12 pasisavinimą dėl skrandžio problemų”, – teigia medikė.
Ji priduria, kad normali vitaminų koncentracija kraujyje dar nereiškia pakankamo jų biologinio aktyvumo organizme. Tyrimai, pavyzdžiui, aktyvaus B12 ar vitamino D koncentracijos, rodo, kad net esant normos ribose, jų poveikis organizmui gali būti nepakankamas.
„Padidėjęs homocisteinas gali signalizuoti apie problemas net jei vitaminų tyrimai geri. Tokiomis situacijomis dažniausiai kaltos MTHFR geno mutacijos, inkstų ligos, hipotirozė ar tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, metformino, vartojimas. Homocisteinas tokiu atveju išlieka nepriklausomu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms, arteriosklerozei bei kraujagyslių komplikacijoms”, – tvirtina „Antėja” specialistė.
Kam tyrimus atlikti būtina?
Medikė teigia, kad homocisteino tyrimą kartu su vitaminų patikra verta atlikti vyresniems nei 40 metų žmonėms, taip pat planuojančioms pastoti, turintiems neurologinių, psichikos sveikatos ar širdies problemų, prastai besimaitinantiems, po skrandžio operacijų arba sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Dažna klaida savarankiškai vertinant tyrimų rezultatus – žiūrėti tik į vitaminų kiekius ir ignoruoti homocisteino lygį, neįvertinti bendro konteksto, įskaitant amžių, genetinius veiksnius, vaistų vartojimą ar gyvenimo būdą, ir nesilaikyti prevencinių priemonių, jei homocisteinas padidėjęs nepaisant normalių vitaminų lygių”, – pabrėžia E. Marciuškienė.
Svarbu žinoti, kad padidėjęs homocisteinas gali didinti alkoholio potraukį ir turėti neurotoksinį poveikį. Tyrimai rodo, kad didesnė šios medžiagos koncentracija siejama su stipresniu, savaime stiprėjančiu alkoholio vartojimo potraukiu, kuris gali sudaryti žalingą uždarą ratą – kuo daugiau vartojama alkoholio, tuo labiau gali didėti homocisteino kiekis ir nervų sistemos pažeidimų rizika. Tai taip pat gali apsunkinti abstinencijos simptomus ir didinti su alkoholiu susijusių neurologinių sutrikimų tikimybę.
Pastebima, kad homocisteino kiekiui įtakos gali turėti ir kavos vartojimas. Didėjant kavos suvartojimui, gali proporcingai didėti ir homocisteino koncentracija kraujyje, o labai didelis kavos kiekis siejamas su didesne neurodegeneracinių procesų rizika bei B grupės vitaminų netekimu. Homocisteino kiekį mažinti gali padėti vitaminai B12, B6, folatai, cinkas, glutationas ar N-acetilcisteinas, o taip pat kai kurie augalai ir prieskoniai – juodoji ar žalioji arbata, cinamonas, resveratrolis, kurkuminas, česnakas, imbieras ar soja.
„Padeda ir gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip aerobinė fizinė veikla, streso mažinimas bei kavos (iki keturių puodelių per dieną) ir alkoholio vartojimo ribojimas. Tai padeda palaikyti normalų homocisteino lygį. Mityba turėtų būti subalansuota: įtraukiant žuvį, kiaušinius, mėsą, pieno produktus, žalumynus, pupeles, nekrakmolingas daržoves, o česnakas turėtų būti vartojamas kasdien”, – pataria „Antėja” gydytoja.
