Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas (34 proc.) teigia pastebėjęs smurto artimoje aplinkoje požymius tarp savo draugų, šeimos narių, kaimynų ar kolegų. Dar kas penktam (21 proc.) gyventojui dėl to yra kilę įtarimų. Beveik kas trečias apklaustasis (32 proc.), kuris dėl pastebėto smurto nesiėmė jokių veiksmų, nurodo, kad vėliau dėl to gailėjosi, atskleidžia nauja IKEA apklausa.
Tarp tų, kurie sako pastebėję smurto požymius, beveik 40 proc. ėmėsi tam tikrų veiksmų ir dėl to nesigaili. Pasak IKEA mažmeninės prekybos vadovės Baltijos šalims Ingos Filipovos, šie rezultatai patvirtina, kad smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje išlieka opi problema, tačiau jie taip pat rodo, kad žmonėms rūpi.
„Gyventojai pastebi, nerimauja ir išlieka budrūs. Mūsų realybė vis dar sudėtinga – namai, kurie turėtų būti saugiausia vieta, vis dar gali tapti baimės, skausmo šaltiniu ir kai kuriais atvejais kelti rimtą grėsmę žmonių gerovei bei saugumui. Todėl turime stiprinti savo žinias apie tai, kaip saugiai reaguoti pastebėjus smurto artimoje aplinkoje požymius. Smurtas niekada nėra privatus reikalas. Jis veikia šeimas, bendruomenes ir visą visuomenę. Tai, kad tiek daug žmonių gailisi nesiėmę veiksmų, rodo, jog tyla retai būna neutrali. Ji dažnai lieka su mumis“, – sako I. Filipova, pristatydama ilgalaikės įmonės iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ naują socialinę kampaniją.
IKEA tęsia įsipareigojimą didinti visuomenės sąmoningumą apie smurtą artimoje aplinkoje. Naujoji iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ socialinė kampanija visą kovą vyks Baltijos šalyse. Ja žmonės raginami netylėti, jei pastebi pavojaus ženklus – nes sienos, slepiančios smurtą, kalbėti negali.
„Ar nebūtų paprasčiau, jei sienos galėtų kalbėti? Jos mato labai daug – taip pat ir tylų smurto artimoje aplinkoje skausmą. Tačiau, deja, sienos kalbėti negali, todėl atsakomybė tenka mums – žmonėms. Jei pastebėsite smurtą ir išdrįsite sureaguoti, galite iš esmės pakeisti kažkieno gyvenimą“, – pabrėžia I. Filipova.
Didžiausia kliūtis – neapibrėžtumas
Tyrimas rodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės nesiryžta kalbėti ir įsikišti, yra abejonės. Daugiau nei trečdalis (39 proc.) respondentų, kurie nesiėmė veiksmų, teigia nebuvę tikri, ar ta situacija iš tiesų yra smurtas artimoje aplinkoje. Daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) sako nežinoję, kaip galėtų padėti.
Svarbų vaidmenį vaidina ir baimė. Kas trečias (34 proc.) apklaustasis sako bijojęs situaciją pabloginti. Vyrai rečiau nei moterys (atitinkamai 30 proc. ir 37 proc.) baiminosi galimos eskalacijos. Be to, penktadalis (20 proc.) respondentų manė, kad nukentėjęs asmuo nenorėtų pagalbos, o 10 proc. – nerimavo dėl savo pačių saugumo.
„Rezultatai aiškiai rodo, kad problema nėra abejingumas – tai neapibrėžtumas. Daugelis žmonių nori padėti, tačiau jiems trūksta pasitikėjimo atpažįstant situaciją ir žinant, kaip saugiai reaguoti. Tai parodo, kad švietimas ir lengvai prieinama informacija itin svarbu, nes suteikdami aiškias gaires ir praktinius įrankius galime padėti žmonėms jaustis labiau pasirengusiems veikti apgalvotai ir saugiai. Net ir maži veiksmai gali turėti reikšmingą poveikį ir padėti užkirsti kelią tolesnei žalai“, – pastebi I. Filipova.
Kodėl vis dar dvejojame veikti?
Nors apie smurtą artimoje aplinkoje kalbama vis plačiau, visuomenės nuostatos keičiasi lėtai, sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė. Tarnybos atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė respondentų vis dar mano, jog moterys, apkaltinusios vyrus smurtu, linkusios perdėti – šis rodiklis beveik nepasikeitė nuo 2019 metų.
Pasak ekspertės, nukentėjusio asmens kaltinimas, atsakomybės perkėlimas nuo smurtautojų ir stereotipinės nuostatos apie lyčių vaidmenis išlieka plačiai paplitusios. Pavyzdžiui, beveik trečdalis vyrų sutinka su teiginiu, kad „lytiniai santykiai su vyru yra žmonos pareiga“, o tokie įsitikinimai kuria prielaidas seksualinio smurto normalizavimui intymiuose santykiuose.
„Viešojoje erdvėje informacijos daugėja, ir tai vertinu kaip teigiamą pokytį. Tačiau problemos atpažinimas savaime dar nereiškia, kad bus imtasi veiksmų“, – pabrėžia M. Jurkutė.
Ji pažymi, kad viena didžiausių kliūčių įsikišti yra vis dar gajus įsitikinimas, jog smurtas artimoje aplinkoje yra šeimos reikalas. „Dažnai tai suvokiama kaip dviejų lygiaverčių suaugusiųjų konfliktas, į kurį kiti neturėtų kištis. Tačiau smurtas nėra paprastas ginčas. Sistemingo smurto atvejais egzistuoja aiški galios dinamika – smurtautojas ir smurtą patiriantis asmuo vaidmenimis nesikeičia“, – aiškina ekspertė.
Pasak M. Jurkutės, problemą dar labiau gilina tai, kad viešajame diskurse smurtas artimoje aplinkoje neretai sumenkinamas, vadinant jį tiesiog konfliktu, taip užgožiant tikrąją prigimtį. Be to, žmones nuo veiksmų dažnai sulaiko nežinojimas kaip reaguoti – kreipimasis į policiją kai kuriems gali atrodyti per radikalus žingsnis, nors jis gali padėti išvengti rimtų pasekmių.
Ekspertės nuomone, didžiausią pokytį galėtų atnešti žinios ir praktiniai įgūdžiai. „Žmonėms reikia konkrečios informacijos, ką daryti ir ko nedaryti, pastebėjus smurto požymius. Reaguoti nereiškia tiesiogiai įsitraukti į pavojingą situaciją – to reikėtų vengti. Kartais pakanka parodyti, kad smurtas yra girdimas, pavyzdžiui, paskambinti į duris ar kitaip atkreipti dėmesį į situaciją. Taip pat svarbu žinoti, kad veikia pagalbos sistema ir kad policijos pareiga yra reaguoti į pranešimus. Kuo daugiau aiškumo ir pasitikėjimo turėsime, tuo mažiau bus žmonių, kurie vėliau gailėsis pasirinkę tylą“, – sako ekspertė.
Apie IKEA iniciatyvą „Pastebėk smurtą“:
Naujoji informacinė kampanija yra IKEA ilgalaikės socialinės atsakomybės iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ dalis, prisidedanti prie įmonės vizijos kurti geresnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių, įskaitant saugų gyvenimą namuose. IKEA investicijos apima tris kryptis: švietėjiškas sąmoningumo didinimo veiklas, praktinius krizių centrų atnaujinimus bei vidinį darbuotojų įsitraukimą ir paramą.
Parama krizių centrams visose trijose Baltijos šalyse gerina laikinąsias gyvenimo sąlygas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Nuo iniciatyvos pradžios 2020 m. Baltijos šalyse atnaujinti 7 krizių centrai – iš viso daugiau nei 1700 kv. metrų gyvenamojo ploto. Atnaujinimo darbai bus tęsiami ir 2026 m.
Prireikus pagalbos, visada galima:
• kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt;
• rasti artimiausią pagalbos vietą interneto svetainėje www.visureikalas.lt;
• norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinti pagalbos numeriu 112.
IKEA užsakymu, tyrimų bendrovė „Norstat” apklausą atliko 2026 m. vasarį. Internetinėje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų, 18–74 metų amžiaus. Imtis reprezentatyvi pagal lytį, tautybę, amžių ir gyvenamąją vietą.
