Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų, kasmet nustatomas keliems šimtams moterų Lietuvoje. Tarp pagrindinių šios ligos rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Kovą minint Tarptautinę ŽPV žinomumo dieną, Kauno šeimos klinikos „Meliva” (anksčiau – „InMedica”) gydytoja akušerė-ginekologė Reda Verbickienė primena, kaip užsikrečiama šiuo virusu, kodėl svarbi ankstyva diagnostika ir kokį vaidmenį atlieka vakcinacija.
„Žmogaus papilomos virusas – itin paplitusi virusų grupė, apimanti iki 200 skirtingų tipų. Dauguma jų nėra pavojingi, tačiau mažiausiai 14 vadinamųjų aukštos rizikos ŽPV tipų yra tiesiogiai siejami su gimdos kaklelio vėžiu. Ši infekcija taip pat gali būti susijusi ir su kitais onkologiniais susirgimais, pavyzdžiui, makšties, varpos ar išangės vėžiu, taip pat su lytinių organų karpomis”, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Užsikrėsti gali visi
ŽPV dažniausiai užsikrečia lytiškai aktyviausia žmonių populiacijos dalis – jauni žmonės iki 30–35 m. amžiaus. Ypač didelė rizika kyla asmenims, kurie dažnai keičia lytinius partnerius ar praktikuoja poligaminius santykius.
„Nors dažniausiai virusas plinta lytiniu keliu – vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių metu – juo galima užsikrėsti ir per artimą odos kontaktą lytinių organų srityje net ir be sueities. Svarbu žinoti, kad ŽPV neplinta per kraują, seiles, rankšluosčius ar tualeto dangčius. Prezervatyvai užsikrėtimo riziką mažina, tačiau visiškai nuo viruso neapsaugo”, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
R. Verbickienė pabrėžia, kad užsikrėtus ŽPV reikšmingai padidėja rizika išsivystyti viruso sukeltoms onkologinėms ligoms, tarp jų – ir gimdos kaklelio vėžiui. Jis, kaip ir dauguma onkologinių susirgimų, ankstyvose stadijose dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Ligai progresuojant dažnai pasireiškia kraujingos išskyros ne menstruacijų metu, kraujavimas po lytinių santykių. Pažengusiose stadijose gali atsirasti šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, skausmas mažajame dubenyje, kojų tinimas.
Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę
Dėl simptomų nebuvimo ir moterų delsimo profilaktiškai tikrintis gimdos kaklelio vėžys dažnai aptinkamas per vėlai.
„Ankstyva diagnostika tiesiogiai lemia gydymo sėkmę ir išgyvenamumą. Nustačius ligą profilaktinių patikrinimų metu ankstyvose stadijose, taikomas mažos apimties operacinis gydymas, kuris neturi reikšmingos įtakos tolesnei moters gyvenimo kokybei ir leidžia išsaugoti vaisingumą. Tuo metu ligą nustačius vėlesnėje stadijoje, dažniausiai taikoma spindulinė ir chemoterapija, o ligos atsinaujinimo rizika yra didesnė”, – sako R. Verbickienė.
Viena svarbiausių ankstyvos diagnostikos priemonių yra ŽPV tyrimas iš gimdos kaklelio nuograndų. Jis leidžia aptikti didelės rizikos viruso tipus dar iki atsirandant ląsteliniams pakitimams. „ŽPV tyrimas iš gimdos kaklelio nuograndų yra jautresnis nei įprastas gimdos kaklelio citologinis tyrimas, nes infekciją galima nustatyti dar prieš atsirandant pakitimams, matomiems mikroskopu. Tiksliausias rezultatas gaunamas atliekant ŽPV ir citologinį tyrimą kartu”, – tikina gydytoja akušerė-ginekologė.
Profilaktiniai tyrimai aktualiausi lytiškai aktyvioms 25–65 metų moterims. Jaunesniame amžiuje ŽPV infekcija yra labai dažna – manoma, kad iki 80 proc. moterų per gyvenimą bent kartą užsikrečia šiuo virusu, tačiau daugeliu atvejų per 1–2 metus infekcija pasišalina savaime. 25–34 metų amžiaus grupėje dažniausiai atliekamas citologinis tepinėlis skystoje terpėje, o nuo 35 metų – ŽPV tyrimas. Šiame amžiuje infekcija rečiau išnyksta savaime, todėl itin svarbu ją nustatyti kuo anksčiau.
Įgyti imunitetą prieš ŽPV padeda skiepai
Pasak R. Verbickienės, įgyti imunitetą prieš ŽPV padeda skiepai. Pavyzdžiui, šiuo metu plačiai naudojama „Gardasil” vakcina apsaugo nuo 9 labiausiai paplitusių viruso tipų ir 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
„Delsimas tikrintis ar skiepytis dažnai susijęs su klaidingais įsitikinimais ir baimėmis. Vis dar manoma, kad ŽPV aktualus tik jaunoms ar rizikingo elgesio moterims, taip pat trūksta supratimo, jog ši infekcija dažniausiai būna besimptomė. Dalį moterų stabdo nepalankių tyrimų rezultatų ar ginekologinės apžiūros baimė. Įtakos turi ir nepakankama informacija apie ŽPV tyrimų svarbą bei dezinformacija apie vakcinas”, – teigia Kauno šeimos klinikos „Meliva” gydytoja akušerė-ginekologė R. Verbickienė.
Geriausia skiepyti berniukus ir mergaites dar iki lytinio gyvenimo pradžios, nes šiame amžiuje susidaro stiprus imunitetas, tad pakanka 2 vakcinų. Jei žmogus nebuvo paskiepytas vaikystėje, tai galima padaryti ir vėliau – tuomet reikalingos 3 vakcinos dozės. Svarbu suprasti, kad vakcina negydo jau esamos infekcijos, tačiau padeda apsaugoti nuo kitų ŽPV tipų, kurių žmogus dar nėra turėjęs. Todėl skiepijimas yra naudingas lytiškai aktyviems asmenims ar tiems, kuriems jau nustatytas ŽPV.
