Perimenopauzė ir menopauzė yra du nuoseklūs, tačiau kliniškai skirtingi gyvenimo etapai, kuriuos dažnai sunku atpažinti tiek pačioms moterims, tiek gydytojams. Kadangi pokyčiai organizme vyksta palaipsniui, perėjimas tarp šių etapų retai būna aiškiai juntamas. Dažniausiai moterys tik vėliau pastebi, kad metus nebėra mėnesinių, o anksčiau prasidėję simptomai išlieka ar net sustiprėja. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva” (anksčiau – „Kardiolitos klinikos”) Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Violeta Stigienė.
Menopauzė yra natūralus reiškinys brandžios moters gyvenime, kuris prasideda tada, kai menstruacijos nepasireiškia 12 mėnesių iš eilės. Dažniausiai tai nutinka sulaukus 45–55 metų, tačiau išskirtiniais atvejais menopauzė gali prasidėti ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ar dar anksčiau. Tokiais atvejais ji vadinama ankstyva menopauze arba priešlaikiniu kiaušidžių nepakankamumu.
„Dar iki menopauzės moters organizme palaipsniui vyksta pokyčiai, artinantys ją prie šio etapo. Laikotarpis iki menopauzės ir 12 mėnesių po jos vadinamas perimenopauze. Įprastai ji prasideda sulaukus 40–45 metų ir trunka apie 5–7 metus, tačiau gali prasidėti ir anksčiau ar vėliau. Tai labai individualus procesas, kuris kai kuriais atvejais gali užsitęsti net iki 10 metų”, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Pagrindinis skirtumas tarp menopauzės ir perimenopauzės yra tas, kad menopauzei būdingas visiškas mėnesinių išnykimas ir ryškėjantys estrogeno trūkumo simptomai. Vis dėlto dėl palaipsniui mažėjančios hormonų gamybos ir sutrikusios hormonų pusiausvyros ankstyvieji požymiai dažnai pasireiškia jau perimenopauzėje. Vienas pirmųjų organizmo siunčiamų signalų – pasikeitęs menstruacijų ciklas: jos gali tapti trumpesnės ar ilgesnės, pradėti vėluoti arba dažnėti. Taip pat gali atsirasti karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai, dirglumas. Šiame etape ovuliacija dar gali vykti, todėl išlieka ir pastojimo galimybė.
Menopauzę lydi tiek fiziologiniai, tiek psichologiniai simptomai
Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiais simptomų pobūdis, intensyvumas ir trukmė yra individualūs ir gali reikšmingai skirtis tarp moterų. Dažniausiai jas vargina karščio bangos, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas, ūžimas ausyse. Neretai sutrinka miegas, svyruoja nuotaikos ir sumažėja lytinis potraukis. Be šių, menopauzei būdingi ir tokie simptomai kaip makšties sausumas, niežėjimas, deginimo pojūtis, skausmingi lytiniai santykiai. Jie gali reikšmingai paveikti moters gyvenimo kokybę ir emocinę savijautą.
„Sulėtėjus medžiagų apykaitai, gali didėti kūno svoris, kauptis riebalai juosmens srityje. Tai dažnai sukelia papildomą stresą ir nepasitenkinimą savo kūnu. Menopauzės metu keičiasi viso organizmo fiziologija, todėl kartu sparčiai didėja širdies ir kraujagyslių ligų, osteoporozės, metabolinių bei neurodegeneracinių ligų rizika”, – teigia V. Stigienė.
Menopauzės simptomų stiprumas priklauso nuo individualių hormoninių pokyčių, genetikos ir gyvenimo būdo. Nors kai kurios moterys šį laikotarpį išgyvena lengvai, kitoms simptomai gali būti ryškūs ir reikšmingai trikdyti kasdienį gyvenimą. „Kai karščio bangos, nemiga, nuotaikų kaitos, sutrikęs menstruacijų ciklas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, svarbu nelaukti, kol viskas praeis savaime, o pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu. Jis padės sumažinti šiame etape jaučiamą diskomfortą ir nerimą”, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė.
Galima pasiruošti iš anksto
Pasak V. Stigienės, perimenopauzės ir menopauzės poveikį gyvenimo kokybei galima sušvelninti keičiant gyvenimo būdą, pavyzdžiui, ribojant alkoholio ir nikotino vartojimą, palaikant reguliarų fizinį aktyvumą, ypač atliekant jėgos pratimus, padedančius išlaikyti raumenų masę, bei kardio treniruotes, kurios gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
„Ne mažiau svarbi ir subalansuota mityba, kurioje gausu baltymų, mineralinių medžiagų bei vitaminų: kalcio, magnio, vitamino D ir omega riebalų rūgščių. Emocinei sveikatai itin svarbus streso valdymas ir kokybiškas miegas, o reguliarus ciklo pokyčių stebėjimas bei profilaktiniai tyrimai padeda laiku atpažinti perimenopauzės požymius ir pasirūpinti savo sveikata”, – sako V. Stigienė.
Kai kuriais atvejais vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka menopauzės simptomams kontroliuoti. Tokiose situacijose gydytojas akušeris-ginekologas gali paskirti pakaitinę hormonų terapiją (PHT), kuri efektyviai mažina karščio bangas, naktinį prakaitavimą, miego sutrikimus, nuotaikų svyravimus ir makšties sausumą. Ji taip pat padeda apsaugoti kaulų masę ir mažina osteoporozės bei kaulų lūžių riziką, ypač toms, kurioms menopauzė prasidėjo anksti.
„Dažnai girdimas mitas, kad hormonų terapija yra pavojinga visoms moterims arba kad ją galima taikyti bet kam, neįvertinus rizikos. Tiesa ta, kad pakaitinė hormonų terapija skiriama tik individualiai, įvertinus amžių, simptomų pobūdį, bendrą sveikatos būklę ir galimus rizikos veiksnius. Tinkamai parinkta dozė ir gydytojo priežiūra leidžia pasiekti maksimalią naudą, kuri dažnai gerokai viršija galimas nepageidaujamas pasekmes”, – sako Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva” Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė V. Stigienė.
