Kosmetikos rinka šiuo metu veikia vadinamojoje „pilkojoje zonoje“, nes Europos Sąjungos priimti nauji reikalavimai dėl aplinkosauginių teiginių pagrindimo dar nėra taikomi praktikoje. Tai reiškia, kad bendro pobūdžio „žalieji“ teiginiai gali būti naudojami be aiškaus ir patikrinamo pagrindimo, o vartotojams sudėtinga atskirti faktinę informaciją apie produkto poveikį aplinkai nuo rinkodaros komunikacijos.
Žalieji teiginiai
Lietuvos vartotojų instituto 2022 m. atliktas „žaliųjų teiginių“ tyrimas parodė, kad problema kosmetikos rinkoje yra sisteminė. Iš visų vertintų aplinkosauginių teiginių 58 proc. buvo neaiškūs arba galimai klaidinantys, o tik 42 proc. galėjo būti laikomi aiškiais ir pagrįstais. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė vartotojams pateikiamos „žaliosios“ informacijos gali sudaryti klaidingą įspūdį apie produkto poveikį aplinkai. Šie rezultatai išlieka aktualūs ir šiandien, nes nauji aplinkosauginių teiginių pagrindimo reikalavimai dar nėra taikomi praktikoje.
Tyrimas atskleidė, kad kosmetikos gaminių komunikacijoje dominuoja teiginiai apie gaminių draugiškumą aplinkai, natūralumą, ekologiškumą, pakuotės išskirtinumą, transportavimo poveikio mažinimą ir atsinaujinančios energijos naudojimą. Šiuos teiginius dažnai lydi žalia pakuotės spalva ir augalų ar gamtos motyvai, stiprinantys aplinkai palankaus produkto įspūdį.
Dar sudėtingesnė
Analizuojant atskiras teiginių kategorijas paaiškėjo, kad kai kuriose srityse situacija dar sudėtingesnė nei bendras rodiklis. Net 66 proc. teiginių apie gaminių natūralumą ir 60 proc. teiginių apie draugiškumą aplinkai stokojo aiškaus pagrindimo. Vertinant pakuotės savybes padėtis dar prastesnė – 79 proc. teiginių apie jos „tvarumą“ ar išskirtinumą aplinkosaugos požiūriu buvo neaiškūs arba galimai nepagrįsti.
Problema slypi ne pavieniuose terminuose, o pačioje komunikacijos praktikoje. Aplinkosauginiai teiginiai dažnai pateikiami apibendrintai, nepaaiškinant, kuris konkrečiai produkto aspektas laikomas palankesniu aplinkai – sudėtis, gamyba, pakuotė ar kiti veiksniai. Vartotojams nepateikiama informacija, leidžianti patikrinti tokių teiginių pagrįstumą, todėl jų sprendimai neretai priimami remiantis bendru įspūdžiu.
„Pilkoji zona gali būti pavojinga, nes sukuria klaidingą saugumo įspūdį – vartotojams gali atrodyti, kad rinka jau yra prižiūrima, nors nauji reikalavimai dar nėra taikomi praktikoje. Tai didina riziką būti suklaidintiems ar permokėti už tariamai tvaresnius produktus“, – sako Lietuvos vartotojų instituto vadovė Dr. Zita Čeponytė.
Lietuvos vartotojų institutas pabrėžia, kad aplinkosauginiai teiginiai turi būti konkretūs, aiškiai suformuluoti ir pagrįsti patikrinama informacija. Kol tokie reikalavimai dar nėra taikomi praktiškai, „žaliojo smegenų plovimo“ rizika kosmetikos rinkoje išlieka.
