Kai mėnesinės nepasirodo laiku, galvoje greitai atsiranda įvairių scenarijų. Tačiau ciklas nėra tikslus laikrodis. Net jei jis dažniausiai būna reguliarus, kartais gali pasislinkti keliomis dienomis.
Organizmas labai jautriai reaguoja į pokyčius – stresą, miego trūkumą, svorio svyravimus ar intensyvesnį gyvenimo tempą. Todėl vienkartinis vėlavimas dažniausiai nėra pavojingas.
Vis dėlto, jei mėnesinės neprasideda ilgesnį laiką arba ciklas tampa nuolat nereguliarus, verta į tai pažvelgti atidžiau.
Kada vėlavimas laikomas normaliu?
Menstruacinis ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos iki kitos mėnesinių pirmos dienos. Nors dažnai kalbama apie 28 dienų ciklą, mediciniškai normaliu laikomas 21–35 dienų intervalas. Svarbiausia – kad ciklas daugmaž kartotųsi panašiu ritmu.
Jei ciklas vieną mėnesį trunka 27 dienas, kitą – 31, tai gali būti individuali norma. Vienkartinis kelių dienų pasislinkimas taip pat dažnai nelaikomas sutrikimu.
Apie vėlavimą dažniausiai kalbama tada, kai mėnesinės nepasirodo daugiau nei 5–7 dienas nuo įprastos datos arba kai anksčiau buvęs reguliarus ciklas tampa pastebimai ilgesnis ar nereguliarus.
Jei menstruacijų nėra tris mėnesius iš eilės, tai mediciniškai vadinama antrine amenorėja – būkle, kuri paprastai aptariama gydytojo konsultacijos metu.
Nėštumas
Vaisingo amžiaus moterims nėštumas yra dažniausia menstruacijų nebuvimo priežastis. Jei buvo lytinių santykių be patikimos apsaugos, vėluojančios mėnesinės gali būti vienas pirmųjų požymių.
Nėštumo testai dažniausiai patikimi jau pirmosiomis vėlavimo dienomis. Jei rezultatas neigiamas, o mėnesinės vis tiek neprasideda, testą galima pakartoti po kelių dienų arba pasitarti su gydytoju.
Stresas ir gyvenimo tempas
Ciklas labai jautriai reaguoja į bendrą organizmo būklę. Įtemptas laikotarpis darbe, miego trūkumas, emociniai išgyvenimai ar staigūs pokyčiai gyvenime gali paveikti hormonų pusiausvyrą.
Menstruacijas reguliuoja sudėtinga hormonų sistema, kuriai svarbi nervų sistemos pusiausvyra. Kai patiriama ilgalaikė įtampa, gali sutrikti ovuliacija – tuomet mėnesinės vėluoja arba vienas ciklas gali būti praleistas.
Dažniausiai tai laikina reakcija. Kai gyvenimo ritmas stabilizuojasi, atsistato miegas ir sumažėja stresas, ciklas paprastai sugrįžta į įprastą ritmą.
Vis dėlto, jei nereguliarumas kartojasi kelis mėnesius iš eilės, vien stresas nebūtinai yra vienintelė priežastis.
Svorio pokyčiai ir intensyvus sportas
Staigus svorio kritimas, labai griežtos dietos ar intensyvus fizinis krūvis gali paveikti ovuliaciją. Reprodukcinė sistema jautriai reaguoja į energijos trūkumą, todėl mėnesinės gali tapti retesnės arba kuriam laikui išnykti.
Atkūrus subalansuotą mitybą ir sumažinus fizinį krūvį, ciklas dažnai palaipsniui normalizuojasi.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai
Jei ciklo vėlavimai kartojasi, priežastis gali būti susijusi su hormonų veikla. Viena dažnesnių priežasčių – policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuriam būdingas nereguliarus ciklas ar retesnė ovuliacija.
Ciklą gali paveikti ir skydliaukės veiklos sutrikimai ar padidėjęs prolaktino kiekis. Tokiais atvejais paprastai pastebimi ir kiti simptomai, o situacijai įvertinti reikalingi laboratoriniai tyrimai.
Amžius ir natūralūs pokyčiai
Tam tikrais gyvenimo etapais ciklas gali tapti mažiau nuspėjamas. Paauglystėje, kai hormonų sistema dar tik bręsta, nereguliarūs ciklai yra gana dažni. Panašiai ir artėjant menopauzei – dažniausiai po keturiasdešimties – mėnesinės gali vėluoti, retėti arba keistis jų pobūdis.
Šis laikotarpis vadinamas perimenopauze. Jam būdingi hormonų svyravimai, dėl kurių ciklas tampa nereguliarus. Vėlavimai gali kaitaliotis su gausesnėmis ar trumpesnėmis mėnesinėmis.
Vis dėlto bet kokie neįprastai gausūs kraujavimai, kraujavimas tarp ciklų ar po ilgesnės pertraukos turėtų būti įvertinti gydytojo.
Kada verta pasikonsultuoti?
Į specialistą verta kreiptis, jei:
- menstruacijų nėra tris mėnesius iš eilės,
- atsiranda stiprus ar neįprastas pilvo ar dubens skausmas,
- pasireiškia kraujavimas tarp mėnesinių,
- ciklas tampa nuolat nereguliarus be aiškios priežasties.
Menstruacijų ciklas yra vienas iš bendros sveikatos rodiklių. Jei jis ilgą laiką kinta ar kelia nerimą, verta situaciją įvertinti profesionaliai.
