Vasarą daugelis moterų susiduria su ta pačia problema – vos po kelių valandų makiažas pradeda blizgėti, nubėga ar praranda savo gaivumą. Kaitri saulė, aukšta oro temperatūra ir drėgmė tampa tikru išbandymu net kokybiškoms kosmetikos priemonėms.
karščiai
Naujausias
Veterinarė dalinasi, kaip atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius, kokių klaidų šeimininkai vis dar daro dažniausiai ir kodėl net iš pirmo žvilgsnio nekaltos situacijos karštą dieną gali baigtis skubiu vizitu į veterinarijos kliniką.
Kai termometro stulpelis kyla aukštyn, dažniausiai norisi kuo lengvesnių ir atviresnių drabužių. Tačiau ne visi jaučiasi patogiai vilkėdami trumpus šortus, palaidines plonomis petnešėlėmis ar giliai iškirptus drabužius. Gera žinia ta, kad per karščius galima jaustis patogiai ir neatsidengiant daug kūno.
Vasaros karštis mieste turi savo madą. Kai asfaltas įkaista, saulė ryški, o diena prasideda klausimu „ką apsirengti, kad būtų ne per karšta, bet vis tiek gražu?“, Vilniaus gatvėse labai greitai išryškėja tikrieji sezono herojai. Tai ne podiumo eksperimentai, o drabužiai, kurie turi atlaikyti realią dieną: ėjimą per perėją, susitikimą mieste, kavą lauko terasoje, reikalus centre ir vakarą, kai temperatūra pagaliau pradeda leistis.
Sinoptikai ateinantį savaitgalį prognozuoja išties vasariškai karštą. Žadama, kad kai kur temperatūra perkops ir 30 laipsnių, o tai reiškia ne tik vasaros pramogas gamtoje, bet ir gerokai įkaitusius namus.
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojama daugiau nei 30 laipsnių siekianti oro temperatūra, todėl sveikatos specialistai ragina gyventojus atsakingai vertinti karščio keliamą riziką. Nors daugeliui karštas oras asocijuojasi su vasaros malonumais, organizmui jis tampa rimtu išbandymu, galinčiu sukelti pavojingų sveikatos sutrikimų.
Esant geriems orams daugelis vyresnio amžiaus žmonių skuba į sodus ir daržus – ravėti lysvių, prižiūrėti šiltnamių, genėti vaismedžių ar nuimti pirmąjį derlių. Tačiau kartu su didesniu fiziniu aktyvumu vasarą dažniau pasireiškia ir sveikatos negalavimai, kurių nereikėtų ignoruoti. Vienas jų – galvos svaigimas.
Vos trumpam paliktas automobilis karštą vasaros dieną gali įkaisti iki gyvybei pavojingos temperatūros. Nepaisant kasmetinių perspėjimų, vairuotojai vis dar vadovaujasi klaidingais įsitikinimais...
Karštomis dienomis daugelis mūsų dėmesį sutelkiame į skysčių vartojimą, tačiau organizmo poreikiai vien tuo neapsiriboja. Prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir svarbių mineralų – elektrolitų, kurie atlieka esminį vaidmenį palaikant normalią raumenų, nervų bei širdies veiklą.
Kai už lango įsitvirtina vasaros karštis, keičiasi ir pirkėjų pasirinkimai – vis dažniau ieškoma gaivių, sultingų produktų, padedančių atsivėsinti. Vienas ryškiausių sezono favoritų – arbūzai. „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė dalijasi pardavimų statistika, rodančia, kad šis nuo vasaros neatsiejamas vaisius šiuo metu išgyvena tikrą populiarumo piką ir net meta iššūkį ilgamečiam lyderiui – bananams.
Vasarą šiltnamis gali tapti tikru pomidorų rojumi – šilta, šviesu, apsaugota nuo lietaus ir vėjo. Tačiau kai lauke temperatūra pakyla iki +28 ar +30 laipsnių, viduje situacija pasikeičia labai greitai.
Karštos, sausos vasaros dienos – tikras išbandymas ne tik mums, bet ir mūsų gėlynams. Kai termometro stulpelis pakyla virš 30 °C, net ir ištvermingiausios gėlės ima prarasti gyvybingumą: lapai vysta, žiedai greičiau nužydi, o dirva išdžiūsta vos per kelias valandas.
