Staiga randamos plunksnos

Plunksnos nuo seno laikomos stipriu dvasiniu simboliu, siejamu su apsauga, ryšiu tarp skirtingų pasaulių ir nematoma globa. Daugelis kultūrų ir dvasinių tradicijų plunksnas suvokia kaip ženklą, kad žmogus nėra vienas, net jei fiziškai šalia nieko nėra. Todėl netikėtai rasta plunksna dažnai įgauna gilesnę, asmenišką prasmę.

Ypatingą reikšmę žmonės suteikia toms situacijoms, kai plunksna randama vietoje, kur jos buvimas atrodo mažai tikėtinas – namuose, automobilyje, laiptinėje, darbo aplinkoje ar kitoje uždaroje erdvėje. Tokiais atvejais plunksna suvokiama ne kaip atsitiktinumas, o kaip simbolinis signalas, tarsi tylus priminimas, kad kažkas stebi, saugo ar lydi.

Dažniausiai minima balta plunksna. Ji siejama su ramybe, tyrumu, apsauga ir žinute, kad mirusio artimojo siela yra šviesoje, be kančios ar nerimo. Žmonės pasakoja, kad balta plunksna dažnai pasirodo būtent tada, kai emocijos būna ypač stiprios – gedulo akimirkomis, priimant svarbius sprendimus ar išgyvenant vidinį nerimą. Toks radinys dažnai suteikia netikėtą palengvėjimo jausmą.

Kai kurie žmonės atkreipia dėmesį ir į plunksnos spalvą ar dydį. Pilkos ar švelniai margos plunksnos kartais siejamos su perėjimu, pokyčiais ar vidiniu augimu, o didesnės plunksnos gali simbolizuoti stipresnę globą ar artimesnį ryšį. Vis dėlto svarbiausia ne simbolio „reikšmė“, o tai, kaip jis rezonuoja su asmeniniais išgyvenimais.

Psichologiniu požiūriu tokie radiniai gali būti susiję su jautresniu aplinkos stebėjimu gedėjimo laikotarpiu. Tačiau daugelis žmonių pabrėžia, kad plunksnos pasirodymas dažnai būna lydimas ne paprasto smalsumo, o aiškaus emocinio atsako – ramybės, šilumos ar net trumpalaikio jausmo, jog artimasis yra visai šalia.

Ilgainiui plunksnos neretai tampa asmeniniu simboliu. Kai kurie žmonės jas saugo, kiti – palieka ten, kur rado, kaip tylų padėkos gestą. Nepriklausomai nuo interpretacijos, staiga rasta plunksna daugeliui tampa švelniu priminimu, kad ryšys su mylimaisiais gali tęstis ne tik per prisiminimus, bet ir per mažus, simbolinius ženklus kasdienybėje.

Paukščiai, kurie elgiasi neįprastai

Tam tikri paukščiai daugelyje kultūrų laikomi tarpininkais tarp pasaulių. Jei paukštis ilgai tupinėja prie lango, atkakliai beldžiasi snapu ar žiūri tiesiai į žmogų, tai dažnai suvokiama kaip simbolinė žinutė.

Ypač dažnai minimi balandžiai, kardinolai, varnėnai ar kregždės. Žmonės pasakoja, kad tokie susitikimai įvyksta svarbiomis datomis – mirties metinių, gimtadienių ar sunkių sprendimų akimirkomis.

Drugeliai ir kiti vabzdžiai

Drugeliai laikomi virsmo, sielos ir atgimimo simboliu. Jei drugelis nusileidžia ant jūsų, skrenda šalia ilgiau nei įprasta ar pasirodo netikėtu metu, tai dažnai siejama su mirusio artimojo žinute.

Kai kurie žmonės mini ir boružes ar bites, kurios pasirodo ne sezono metu arba neįprastoje vietoje. Tokie susitikimai dažnai palieka stiprų emocinį įspūdį.

Pasikartojantys skaičiai ir ženklai

Daugelis žmonių pastebi, kad po artimojo netekties jų kasdienybėje ima kartotis tam tikri skaičiai ar simboliai. Dažniausiai minimi laikrodžio rodmenys, tokie kaip 11:11, 22:22, 01:01 ar kiti pasikartojantys skaitmenų deriniai. Tokie sutapimai dažnai suvokiami ne kaip atsitiktinumas, o kaip savotiškas dvasinis signalas ar priminimas apie nematomą ryšį.

Ypač stiprų poveikį šie skaičiai turi tuomet, kai jie pastebimi emociniu momentu – galvojant apie mirusį artimąjį, išgyvenant liūdesį, abejones ar ieškant vidinio atsakymo. Žmonės pasakoja, kad tokios akimirkos suteikia ramybės, jausmą, jog nėra vieni, tarsi kažkas tyliai patvirtintų, kad viskas vyksta taip, kaip turi vykti.

Kai kuriose dvasinėse tradicijose pasikartojantys skaičiai aiškinami kaip „ženklai be žodžių“. Jie neperduoda konkrečios žinutės, bet veikia kaip emocinis patvirtinimas, jog ryšys su mirusiuoju nėra visiškai nutrūkęs. Skaičiai tampa ne pranašyste, o simboliu – švelniu buvimo priminimu.

Be skaičių, žmonės dažnai pastebi ir kitus pasikartojančius ženklus. Tai gali būti tos pačios dainos, netikėtai skambančios per radiją ar grojaraščiuose, ypač jei jos buvo reikšmingos mirusiam artimajam ar siejasi su bendrais prisiminimais. Kartais tos dainos pasirodo būtent tada, kai žmogui labiausiai reikia paguodos.

Taip pat minimi nuolat pasikartojantys žodžiai ar frazės, išgirstos skirtinguose kontekstuose – pokalbiuose, knygose, reklamose ar socialiniuose tinkluose. Jei šie žodžiai turėjo ypatingą reikšmę santykiuose su mirusiuoju, jie gali būti suvokiami kaip simbolinis priminimas apie ryšį ar kartu išgyventas patirtis.

Psichologiniu požiūriu tokie reiškiniai gali būti susiję su padidėjusiu dėmesingumu ir emociniu jautrumu gedėjimo laikotarpiu. Tačiau daugeliui žmonių svarbiausia ne paaiškinimas, o patirtas jausmas. Jei pasikartojantys skaičiai ar ženklai suteikia ramybės, paguodos ar stiprybės, jie atlieka svarbią emocinę funkciją.

Galiausiai šie ženklai dažnai tampa asmeniški ir suprantami tik tam, kuris juos patiria. Jie nepretenduoja į universalią reikšmę, bet tampa tyliais, subtiliais ryšio simboliais, padedančiais išgyventi netektį ir palaikyti vidinį dialogą su tais, kurių nebėra šalia.

Sapnai, kurie atrodo itin tikroviški

Sapnai apie mirusius artimuosius dažnai apibūdinami kaip iš esmės kitokie nei įprasti sapnai. Žmonės pastebi, kad jie būna ne chaotiški ar fragmentiški, bet aiškūs, nuoseklūs ir pasižymintys stipriu emociniu tikrumu. Tokiuose sapnuose aplinka dažnai atrodo rami, šviesi, o pats sapnas palieka įspūdį, kad jis nebuvo tik pasąmonės vaizdinys, bet sąmoningas patyrimas.

Dažnas pasakojimas – miręs artimasis sapne atrodo sveikas, ramus, kartais net jaunesnis ar švytintis. Veido išraiška būna švelni, judesiai lėti, o buvimas šalia sukelia saugumo ir artumo jausmą. Pokalbiai tokiuose sapnuose dažniausiai trumpi, tačiau itin prasmingi. Ištariami vos keli sakiniai ar net pavieniai žodžiai, kurie vėliau ilgai išlieka atmintyje ir įgyja gilią asmeninę reikšmę.

Svarbus šių sapnų bruožas – emocinė būsena. Juose retai jaučiamas nerimas ar baimė. Priešingai, vyrauja ramybė, susitaikymas, švelnus liūdesys ar net džiaugsmas. Daugelis žmonių teigia, kad pabudę po tokio sapno nejaučia įprasto sapnams būdingo sumišimo, o aiškiai prisimena detales ir jausmus, tarsi būtų patyrę tikrą susitikimą.

Kai kurie žmonės pastebi, kad tokie sapnai pasirodo tam tikrais gyvenimo etapais – kai išgyvenamas stiprus ilgesys, priimami svarbūs sprendimai ar ieškoma vidinės ramybės. Tokiais atvejais sapnas suvokiamas kaip paguodos ar palaikymo forma, leidžianti trumpam atkurti emocinį ryšį su mirusiuoju.

Psichologiniu požiūriu tokie sapnai gali būti siejami su gedėjimo procesu, kurio metu protas ieško būdų integruoti netektį ir sumažinti emocinį skausmą. Tačiau daugelis žmonių pabrėžia, kad šių sapnų patirtis skiriasi nuo paprastų prisiminimų ar vaizduotės – jie jaučiami kaip sąmoningesni, gilesni ir turintys aiškų emocinį poveikį.

Nepriklausomai nuo to, kaip šie sapnai aiškinami, jų poveikis dažnai būna teigiamas. Jie suteikia paguodos, padeda paleisti kaltės ar neišsakytų žodžių naštą ir leidžia žmogui jaustis nebe taip vienišam. Daugeliui tai tampa tylia, asmeniška patirtimi, kuri ilgainiui padeda susitaikyti su netektimi ir išsaugoti ryšį per prisiminimus bei vidinius išgyvenimus.

Staigūs pojūčiai ir kvapai

Netikėtai pajuntamas pažįstamas kvapas – kvepalų, tabako, gėlių ar maisto – dažnai minimas kaip vienas stipriausių ženklų. Ypač tada, kai šaltinio objektyviai nėra.

Taip pat žmonės pasakoja apie staigų šilumos pojūtį, lengvą prisilietimo jausmą, dilgčiojimą ar nepaaiškinamą vidinę ramybę, atsirandančią konkrečiomis akimirkomis.

Elektros ir technikos trikdžiai

Nors racionaliai tai galima paaiškinti techniniais gedimais, kai kurie žmonės pastebi, kad mirusio artimojo buvimą sieja su mirksinčiomis šviesomis, savaime įsijungiančiais prietaisais ar netikėtais telefono signalais.

Tokie reiškiniai dažniau interpretuojami simboliškai, ypač jei jie kartojasi konkrečiu metu ar sukelia aiškią emocinę asociaciją.

Vidinis žinojimas ir ramybės jausmas

Ne visi ženklai yra matomi ar girdimi. Kartais stipriausias signalas – tai vidinis pojūtis, kad nesate vieni. Žmonės apibūdina tai kaip tylų žinojimą, staigų palengvėjimą ar jausmą, kad sunkus sprendimas „staiga tapo aiškus“.

Šis pojūtis dažnai pasirodo netikėtai ir be jokio išorinio stimulo.

Svarbi pastaba

Šie simboliai ir ženklai neturi vieno teisingo paaiškinimo. Vieniems tai – dvasinis ryšys, kitiems – psichologinis gedėjimo proceso aspektas. Abu požiūriai yra normalūs ir verti pagarbos.

Svarbiausia ne tai, ar ženklai turi objektyvų pagrindą, bet tai, ką jie reiškia jums. Jei jie suteikia ramybės, paguodos ar stiprybės – jų reikšmė jau yra tikra.

The post Kokie simboliai ir ženklai siejami su mirusių artimųjų buvimu šalia jūsų? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Įtakingiausio pasaulyje mados žurnalo „ELLE“ gruodžio-sausio mėnesio numeryje publikuotame garbaus mados istoriko A. Vasiljevo interviu jis džiaugiasi, kad vieną didžiausių privačių istorinių mados kolekcijų pasaulyje jis saugo būtent Visagine. Žinoma asmenybė čia jau dešimtą kartą gyvai susitinka su bendruomene, kad atidarytų naują parodą ir papasakotų vertingas bei netikėtas istorijas apie madą.

Jau 10-oje Visagino parodoje „Itališkos mados dvasia“ eksponuojami išskirtiniai kolekcijos kūriniai – italų dizainerių sukurti šedevrai. XX amžiuje Italija pelnė stilingiausios šalies titulą, o šiandien Milanas yra pripažintas mados sostine kartu su Paryžiumi, Londonu ir Niujorku. Paroda taip pat suteikia įžvalgų apie besikeičiančias XX ir XXI amžiaus pradžios mados tendencijas.

Kaip teigiama parodos aprašyme, XX amžiaus pradžioje tekstilė ir oda Italijoje buvo gaminami mažose dirbtuvėse, kuriose ypatingas dėmesys buvo skiriamas kokybei ir unikalioms technologijoms. Tokios garsios kompanijos kaip „Gucci“, „Prada“, „Trussardi“ ir „Fendi“ pradėjo savo veiklą XX a. pirmaisiais dešimtmečiais kaip odinių gaminių gamintojai, o didysis Salvatore Ferragamo (1898–1960) jau XX a. trečiajame dešimtmetyje kūrė batus Holivudo žvaigždėms. Net ir šiandien daugelis seniausių prekių ženklų yra šeimos verslai – neįprastas verslo bruožas, tačiau būdingas Italijai, rodantis tradicijų tęstinumą ir pagarbą ankstesnių kartų darbui bei pasiekimams.

Jubiliejinė Aleksandro Vasiljevo fondo paroda bus eksponuojama iki vasario 20 dienos Visagino kultūros centro „Draugystė“ patalpose (Parko g. 7, Visaginas).

The post Lietuviškasis mados kampelis kviečia į išskirtinę parodą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Naujas turas „Du apvalūs, vienas ilgas“

Metus praleidę dėl mistiško „nuovargio“ – nes kaip galima pavargti, čia juk ne darbas – vyrai pasižiūrėjo į save, į savo banko sąskaitas ir nusprendė grįžti su nauju turu, pavadintu „Du apvalūs, vienas ilgas“. „Humoro klubas“ su programa „Du apvalūs, vienas ilgas“ surengs daugiau nei 30 pasirodymų visoje Lietuvoje. Anksčiau paskelbti „Humoro klubas“ turo pasirodymai Vilniuje sulaukė didelio susidomėjimo.

Per daugiau nei septyniolika metų ir septynių šimtų pasirodymų, „Humoro klubas“ aplankė beveik visus Lietuvos kampelius – nuo Klaipėdos iki Zarasų, nuo Biržų iki Varėnos. Pralinksmino šimtus tūkstančių žiūrovų, o į žmones išleido ne vieną dabartinę Lietuvos komedijos, televizijos ar interneto žvaigždę.

Nuotaikingas Naujųjų vakaras

Naujųjų metų vakarą „Kablio“ scenoje pasirodys komikai: Paulius Ambrazevičius, Mantas Bartuševičius ir Vaidotas Šiožinis.

„Anksčiau galvojau, kad per Naujus metus gali pasirodyti tik iliuzionistai ir Rytis Cicinas su šokėjomis, bet, pasirodo, palydėti senus ir pasitikti naujus metus su komedija irgi yra labai smagu. Pradėjome šią tradiciją dar 2022 metais ir labai džiaugiamės, kad galime ją pratęsti „Kablyje“, nes man čia iki namų labai arti,“ – sakė „Humoro klubo“ komikas Paulius Ambrazevičius.

Pamažu besikeičiantis „Kablys“ – viena atpažįstamiausių Vilniaus kultūros vietų, kupina svarbios istorijos. Simboliška, kad Naujieji metai „Kabliui“ reikš naują etapą. Kitąmet „Kablyje“ numatomi pokyčiai – plati, įvairi kultūrinė programa ir daug naujų partnerysčių, išlaikant erdvę atvirą visuomenei ir skirtingoms scenos formoms bei turiniui.

The post Nuotaikingas Naujų metų vakaras: „Humoro klubas“ surengs pasirodymą „Kablyje“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Suomių teatro ir kino žvaigždė

Suomių teatro ir kino žvaigždė, vienu garsiausių Suomijos vyru vadinamas T. Korpela seriale sukūrė keršto vejančio suomio Karlo vaidmenį. Ir tai bus dar vienas iš jo vaidmenų, kurių, kaip juokauja Suomijos žiniasklaida, suskaičiuoti neįmanoma.

„Esu stambus žmogus. Visada buvau drovus, ramus ir lėtas. Tikiu gerumu. Buvo metas, kai šias savybes laikiau silpnybėmis, tačiau dabar jos – mano stiprybė“, – mėgsta sakyti aktorius, „Vilko gomurio“ filmavimo aikštelėje garsėjęs savo draugiškumu.

Žiūrovų mėgstamo kino režisieriaus E. Vėlyvio mistinį kriminalinį trilerį jau galima pamatyti „Telia Play“ platformoje. Silpnesnių nervų žiūrovai čia gali rinktis arba televizijai skirtą švelnesnę serialo versiją, arba drąsesnę, vadinamąją director’s cut, kurią pamatys tik „Telia Play“ platformos žiūrovai.

E. Vėlyvio serialas jau sulaukė tarptautinio dėmesio – teisę jį platinti įsigijo amerikiečių kompanija, kino ir televizijos industrijos ryklys „AGC Studios“.

Aktorius T. Korpela atsakė į Laisvės Radzevičienės klausimus.  

Kokie buvo jūsų pirmieji įspūdžiai, kai perskaitėte „Vilko gomurio“ scenarijų?

Kad scenarijus labai gerai parašytas! Rašytojui sukurti tokį kriminalinį trilerį – tikras iššūkis. Pirmiausiai turi sumanyti veikėją, kurį žiūrovas įsimylėtų ir su kuriuo galėtų tapatintintis. O dar – iki pabaigos išlaikyti įtampą ir nuolat stebintį žiūrovą. Didžiulė pagarba scenaristui (scenarijų serialui rašė pats E. Vėlyvis – aut. past.)!

Kaip apibūdintumėte savo personažą Karlą? Kuo jis patraukė?

Man atrodo, svarbu, kad jis turi misiją, kuria visiškai neabejoja. Net ir žinodamas, kad geruoju jo sumanymas nesibaigs. Tačiau jis klauso širdies, o ji liepia jam veikti. Labai stengiausi vaidmenį kurti kuo paprasčiau.

Karlas – paslaptinga, gana tamsi figūra. Kaip kūrėte veikėjo psichologinį portretą?

Karlas yra skausmą išgyvenantis tėvas. Galiu jį suprasti, juk esu tėvas taip pat. Nedaryčiau to, ką daro Karlas, bet galiu suprasti jo pyktį, neapykantą ir kitus jausmus. Argi ne taip?

Mistinio trilerio žanras yra paremtas smurtu ir psichologine tamsa. Karlas yra juodoji istorijos širdis. Rodos, moralės normos peržengiamos, bet istorija – juk fikcija, niekada neįvykusi. Mums, žiūrovams, patinka stebėti tokias – kas būtų, jei… – realybes.

Tai ne pirmasis jūsų bendradarbiavimas su lietuvių kino kūrėjais – prieš gerą dešimtmetį kūrėte vaidmenį Mariaus Ivaškevičiaus filme „Santa“. Kaip prisimenate tą patirtį?

Buvo nuostabūs filmavimai! Iki šiol turiu draugų iš Lietuvos. Labai malonūs ir draugiški žmonės. Kai kurie tradiciniai lietuviški patiekalai – ne visai mano skonio (juokiasi), bet turbūt taip būna visur ir visiems.

Kaip jautėtės grįžęs į lietuvišką projektą? Kokius prisiminimus išsivežėte į Suomiją iš Emilio Vėlyvio filmavimo aikštelės?

Myliu Lietuvą! Visada gera sugrįžti. Jūsų istorija ir kultūra – nuostabi. Emilis – puikus. Dirbti su juo labai lengva, jis suteikia aktoriui erdvės ir puikiai tiesia kelią personažui.

Į Lietuvą dar grįšiu. Pažadėjau Giedriui Gailiui, kad pažvejosime. Abu esame aistringi žvejai ir per filmavimus nuolat apie tai kalbėjome. Už tai atsiprašau nuostabiosios ir talentingosios pagrindinio vaidmens atlikėjos Agnės Šataitės (juokiasi).

Kino aikštelėje įsiminė ir scena, kurioje man po apklausos policijoje teko bėgti nuo pareigūnų. Toje scenoje daugybę kartų, gal penkiasdešimt, turėjau durti vinimi vienam pareigūnui į gerklę. Tą sceną naktį filmavome valandų valandas. Vienu metu aktorius – visas kruvinas – man sako: „Beje, šiandien mano gimtadienis“. Pradėjau juoktis, sakau: „Su gimtadieniu, bičiuli!“, ir filmavimus tęsėme toliau.

Ar esate susipažinęs su lietuvišku kinu? Galbūt neseniai ką matėte iš lietuvių kūrėjų darbų?

Išties, esu matęs daugiau lietuviško teatro nei kino. Lietuvos teatras – pasaulinio lygio. Vienus geriausių spektaklių esu matęs būtent Lietuvoje. Galiu pasakyti, kad Eimunto Nekrošiaus „Hamletas“ vis dar yra geriausias teatro spektaklis, kokį esu matęs per savo gyvenimą. Šio spektaklio plakatas vis dar kabo pas mane ant sienos – primena, koks prastas aktorius esu ir įkvepia nenuleisti rankų, nesustoti. Kaip dainuoja AC/DC – „It’s a long way to the top if you wanna rock’n’roll!“
Lietuvišką kiną Suomijoje pamatyti sunku – daugiausia rodo amerikietišką šlamštą… Bet Lietuvoje turbūt irgi nerodo daug suomiškų filmų?

Kaip manote, ar lietuviškas ir suomiškas pasakojimo stiliai stipriai skiriasi?

Hmm… gal nelabai? Mes – mažos šalys, desperatiškai mėginančios išsiskirti meno pasaulyje. Ir, manau, mums gana neblogai sekasi, ar ne?

„Vilko gomurio“ atmosfera niūri ir įtempta – beveik kaip šiaurietiškuose trileriuose. Ar suomių aktoriui tai pasirodė artima?

Galbūt tai labiau susiję su žanru – tokio stiliaus trileriai sukuria savitą atmosferą, o ne dėl to, kad nordic. Nors mes, suomiai, esame melancholiški ir mėgstame tamsią muziką. Bet argi jūs, lietuviai, ne tokie patys?  

Ar pastebite, kad Europos kine vis daugiau bendrystės – įvairių šalių kūrėjai ir aktoriai vis dažniau dirba už savo šalies ribų?

Tikrai taip, ir mane tai labai įkvepia. Dirbdamas svetur, visada iš kitų pasimokai ko nors naujo.

Suomijoje esate populiarus aktorius, ar galite sau leisti rinktis, ką vaidinti, ir ko – ne?

Ne vaidmuo yra svarbiausia, o tai, su kuo dirbi. „Hamletas“ gali būti pats blogiausias vaidmuo, jei teatro scenoje ar kino aikštelėje atsiduri su prastu režisieriumi ir silpnais aktoriais. Ir kinas, ir teatras yra komandinė kūryba.

Kas po „Vilko gomurio“? Ar galite pasidalinti artimiausiais projektais?

Vasarį Suomijoje bus pristatytas suomių filmas „Father’s Day“. Džiaugiuosi tuo, nes net ir vidutinišką filmą sukurti yra velniškai sunku.

Režisieriaus E. Vėlyvio šešių dalių mistinis kriminalinis serialas „Vilko gomurys“ nuo spalio 27 dienos – tik „Telia Play“ platformoje. Pagrindinius vaidmenis seriale atlieka britų aktorius Edwardas Holcroftas, Ingeborga Dapkūnaitė, Agnė Šataitė, suomių aktorius Tommis Korpela, Ieva Andrejevaitė, Giedrius Kiela. Operatorius – Feliksas Abrukauskas (LAC), dailininkas – Ramūnas Rastauskas, kompozitorius – Kipras Mašanauskas, garso režisierius – Artūras Pugačiauskas, spalvų dailininkas – Jonas Sunklodas, kostiumų dailininkės – Jolanta Rimkutė ir Dovilė Cibulskaitė, grimo meistrė – Jurgita Globytė. Prodiuseriai – „Kino Kultas“ ir „Kodachrome“. Serialas kurtas gavus „Telia Play“, LRT, Lietuvos kino centro bei privačių investuotojų paramą.

The post „Vilko gomuryje“ nusifilmavusi Suomijos žvaigždė Tommi Korpela: „Mano Karlas – juodoji istorijos širdis“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Protestas surengtas prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį dekretu patvirtinus visos sudėties ministrų kabinetą, kuris popiet prisieks Seime.

Režisierius Karolis Kaupinis BNS teigė, kad problema nėra konkreti politinė figūra, tačiau bendrai valdžioje susidariusi situacija.

„Mes manome, kad „Nemuno Aušros“, kaip politinės jėgos, legalizavimas, normalizavimas yra fundamentali klaida padaryta Prezidentūros ir valdančiosios socialdemokratų partijos ir šiuo metu šitas kamuolys atsirito iki mūsų“, – ketvirtadienį sakė menininkas.

Kreipdamasi į susirinkusiuosius režisierius teigė nebijantis, kad pareigose nepatvirtinus dabartinio kandidato į kultūros ministrus grius koalicija ar bus surengti priešlaikiniai rinkimai.

„Jeigu dėl to koalicija turi griūti, ji turi griūti. Priešlaikiniai rinkimai manęs negąsdina kaip ir mažumos Vyriausybė“, – kalbėjo K. Kaupinis.

Jis tvirtino, kad kultūrininkai visomis įmanomomis priemonėmis boikotuos „Nemuno aušrą“ ir visus ją normalizuojančiuosius.

„Tačiau labai svarbu neboikotuoti žmonių, kurie ją išrinko. Eikite į juos, kalbėkitės su jais, klausykite ir girdėkite. Į pykti ar įniršį atsakykite meile“, – kalbėjo režisierius.

Išsigandusi bendruomenė

„Didžioji dalis kultūros bendruomenės yra labai išsigandusi, kad tai yra realybė, kad mums iš tikrųjų skirtas ministras, kuriam reikės pagalbos“, – BNS sakė mitinge dalyvaujanti atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle.

„Iš susidariusio įspūdžio, jo žinių bagažo, jo patirties ir iš to, kaip jis kalba ir viešai kalbėjo konferencijos metu, tai akivaizdžiai parodomas pavyzdys, kad apie kultūrą suvokiama itin nedaug, kad jo pačio lyderystės savybės yra abejotinos, kad kultūros sektorius jam yra apie rajonus ir mėgėjus“, – kalbėjo atlikėja.

Susirinkusieji aikštėje laikė plakatus su užrašais „VDA bendruomenė gedi“, „Čiurlionis vartosi grabe!“, „Chaltūros ministerija“, „Kultūra yra gyva“, „Prie ko čia M.K. Čiurlionis!?!“, skandavo „gėda“.

Kaip BNS informavo savivaldybė, išduotas leidimas mitingui iki 2 tūkst. žmonių.

Pats I. Adomavičius ketvirtadienį ryte teigė dar nežinantis, ar pavyks jam susitikti su akcijos dalyviais, nes Seime numatytos jo ir kitų ministrų priesaikos. 

BNS rašė, kad kultūrininkai taip pat yra inicijavę peticiją, prašančią neskirti bet kurio „Nemuno aušros“ nario į ministrus. Ją pasirašė daugiau nei 50 tūkst. žmonių.

Pats I. Adomavičius yra sakęs, kad abejoja prieš jį nukreiptos peticijos palaikymo mastu. Politikas tvirtina palaikymo sulaukęs iš savo draugų menininkų.

BNS rašė, kad darbo patirties kultūros srityje neturintį verslininką, pastaruoju metu Seimo vicepirmininko patarėjo pareigas einantį I. Adomavičių pasiūlė „Nemuno aušra“, iškeitusi Energetikos ministeriją į Kultūros.

Prezidentas G. Nausėda anksčiau teigė, jog netvirtins „aušriečiams“ priklausančių politikų ministrais, tačiau bręstant Vyriausybės krizei galiausiai savo poziciją pakeitė. Šalies vadovas ragina kultūrininkus paskirtajam ministrui duoti šansą.

I. Adomavičių kultūrininkai vadina netinkamu pareigoms dėl patirties stokos, kultūros lauko problemų neišmanymo. Naujos kritikos bangos politikas sulaukė po emocionalaus prisistatymo Prezidentūroje.

The post Šimtai kultūrininkų protestuoja prieš naująjį ministrą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Saulės viršūnė – metų lūžio taškas

Joninės švenčiamos birželio 23–24 d., kai gamtoje vyksta vasaros saulėgrįža – ilgiausia diena ir trumpiausia naktis metuose. Tai laikas, kai saulė pasiekia aukščiausią tašką danguje, o paskui pradeda kelionę žemyn. Ši riba nuo senų laikų buvo laikoma energetiniu virsmu, kuomet gamta, tarsi įkvėpusi pilnus plaučius, ima pamažu ruoštis rudeniui.

Šis virsmas – ne tik gamtos, bet ir žmogaus vidinės brandos simbolis. Tai laikas, kai verta sustoti, pažvelgti į savo gyvenimą, paleisti tai, kas nebetarnauja, ir pasitikti naują etapą – su šviesa, ryžtu ir dėkingumu.

Rasos šventė: lietuviškoji Joninių versija

Prieš krikščionybės atėjimą, ši šventė Lietuvoje vadinta Rasomis. Tai buvo gamtos vaisingumo, gyvybės ir harmonijos šventė, glaudžiai susijusi su apeigomis, kurios padėdavo stiprinti ryšį tarp žmogaus, žemės ir dangaus.

Per Rasas:

• rinkta rasa – tikėta, kad ji turi gydančių galių;
• aukojama deivei Laimai, prašant laimės ir derliaus;
• plukdomi vainikai, kad atskleistų merginų ateitį;
• kuriami laužai, kurie simbolizavo Saulės galią ir apsaugą nuo tamsos jėgų.

Ši šventė buvo bendruomeniška, pilna giedojimų, žolynų rinkimo, apeiginių šokių ir dainų. Viskas buvo daroma su pagarba gamtai ir jos ritmui.

Ugnis – apsaugos ir gyvybės simbolis

Laužas per Jonines nėra tik graži tradicija. Jis simbolizuoja Saulės šviesą, apsaugą nuo blogio, gyvybę. Ugnis buvo laikoma šventa – jos negalima buvo užgesinti bet kaip. Žmonės šokdavo aplink ją, valydavosi ugnies dūmais, tikėdami, kad taip apsisaugos nuo ligų ir nelaimių.

Šokimas per laužą – tai ne tik pramoga. Tai – apeiginis veiksmas, simbolizuojantis atgimimą, jėgos įgavimą ir senų dalykų paleidimą.

Stebuklinga gamtos naktis

Joninių naktis nuo seno laikyta stebuklinga. Tikėta, kad tą naktį:

• žydi paparčio žiedas – neįtikėtinas, paslaptingas reiškinys, kurio ieškojo tik drąsiausieji;
• žolynai įgauna gydomųjų savybių;
• gyvūnai ir net akmenys gali prabilti;
• atviri dangaus ženklai – regėjimai, sapnai ar net sutikti žmonės galėjo lemti ateitį.

Ši naktis buvo laikoma riba tarp matomo ir nematomo pasaulio – laikas, kai žmogus gali pasikalbėti su gamta, išgirsti jos ženklus ir atrasti atsakymus į vidinius klausimus.

Joninių prasmė šiandien

Šiandien Joninės dažnai pavirsta tiesiog pramoga su muzika, maistu ir fejerverkais. Tačiau vis daugiau žmonių grįžta prie šventės esybės – leidžia laiką gamtoje, kuria laužus, pina vainikus, žiūri į dangų ir ieško ryšio su savimi.

Tikroji Joninių prasmė – būti gamtoje, jausti jos ritmą, atsinaujinti. Tai proga sustoti, padėkoti už tai, ką turime, ir su viltimi žengti į likusią metų pusę.

The post Tikroji Joninių prasmė: gamtos, ugnies ir žmogaus ryšio šventė appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Nuo sienų į muziejų

Gatvės meno ištakos dažniausiai siejamos su protestu ir miesto subkultūromis. Grafičiai ant traukinių vagonų, purškiami šūkiai ant sienų, neteisėti piešiniai – visa tai ilgai buvo laikoma netvarkos simboliu. Tačiau laikui bėgant šie vaizdai įgavo ir kitą reikšmę.

Šiandien visame pasaulyje žinomi gatvės menininkai, tokie kaip Banksy ar Shepard Fairey, yra eksponuojami prestižinėse galerijose, o jų darbai parduodami aukcionuose už milijonus. Tai parodo, kad tam tikra visuomenės dalis pradėjo kitaip vertinti šią meno formą – ne kaip nusikaltimą, o kaip kultūrinę saviraišką.

Sienos yra naujosios drobės

Skirtingai nei tradicinis, gatvės menas gimsta tiesiog miesto širdyje – ant pastatų sienų, autobusų stotelių, tiltų. Tai nėra vien tik estetinis pasirinkimas, tai gerai matomos žinutės, komentarai ar kritika. Tai yra itin gyva meno forma, žavinti ir traukianti savo laikinumu bei gilumu.

Lietuva irgi prabyla

Ir mūsų miestų sienos vis dažniau numarginamos meniniais sprendimais. Kaunas tapo viena iš ryškiausių gatvės meno sostinių Lietuvoje – nuo „Rožinio dramblio“ iki „Senelio išminčiaus“. Menininkų kolektyvai piešdami kuria miesto identitetą, socialines problemas ar tiesiog puošia nykius rajonus.

Įdomu tai, kad vis daugiau savivaldybių ima palaikyti šias iniciatyvas: skiria sienas legaliam menui, organizuoja festivalius ir net remia jaunus menininkus. Tai rodo pokytį – nuo nepasitikėjimo iki bendradarbiavimo bei paskatinimo.

Jaunoji karta, kurianti stiprią žinutę

Gatvės menas tampa balsu tų, kurie dažnai lieka gyvenimo paraštėse. Jauni žmonės renkasi miesto sienas vietoj baltų galerijų sienų, todėl kad tai – laisvė. Nesurežisuota, greita, bet efektyvu. Gatvės menas nereikalauja leidimo, tačiau jis reikalauja dėmesio.

Ir maištas, ir kultūra

Tad ar gatvės menas yra maištas? Taip, nes jis atsirado iš poreikio kalbėti garsiai, net kai niekas neklauso. Taip pat šią meno formą galima pavadinti ir kultūra. Nes tai keičia miestų įvaizdį, žmonių sąmonę ir tapo šiuolaikine išraiškos dalimi. Šiandien gatvės menas yra savotiškas mūsų laikų atspindys: ką galvoja žmonės, kas juos piktina, kas įkvepia ar net gąsdina. Ir svarbiausia – tai menas, kurį mato visi.

Tikėtina, kad ateityje gatvės menas tik augs ir keisis. Jis taps dar išmanesnis, įvairesnis. Tačiau esmė išliks ta pati. Tai būdas kalbėti apie tai, kas rūpi ir būti išgirstam.

The post Gatvės menas: ar tai maištas, ar naujos kartos kultūra? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Psichologiniai veiksniai

1. Poreikis rasti prasmę

Žmonės natūraliai siekia suprasti savo gyvenimą ir pasaulį. Astrologija suteikia aiškias gaires – asmenybę formuojančius bruožus, santykių suderinamumą, ateities prognozes. Ši sistema padeda suvokti chaosą ir rasti prasmę įvykiuose, kurių ne visada įmanoma paaiškinti racionaliai.

2. Pasitikėjimo ir ramybės paieškos

Gyvenimas dažnai yra nenuspėjamas, o nežinomybė kelia nerimą. Astrologinės prognozės suteikia tam tikrą kontrolės jausmą, net jei tai ir yra iliuzinė kontrolė. Pavyzdžiui, žinant, kad artėja „sėkmės mėnuo“, žmonės gali jaustis labiau pasitikintys savimi.

3. Savęs pažinimas

Astrologiniai aprašymai dažnai yra gana bendri, tačiau žmonės juose atpažįsta save. Šis psichologinis fenomenas vadinamas Barnumo efektu. Tai reiškia, kad žmonės linkę priimti bendrus teiginius kaip tiksliai atspindinčius jų individualią asmenybę.

Kultūriniai veiksniai

1. Tradicijos ir popkultūra

Astrologija yra giliai įsišaknijusi daugelyje kultūrų. Pavyzdžiui, Indijoje horoskopai yra svarbi gyvenimo dalis – nuo santuokos iki karjeros pasirinkimo. Vakarų pasaulyje astrologija tapo popkultūros dalimi, kurią skatina socialiniai tinklai, žurnalai ir interneto platformos.

2. Astrologijos komercializacija

Šiuolaikinė astrologija yra pritaikyta masėms. Dienos horoskopai, mobiliosios programėlės ir astrologiniai testai pritaikyti įvairiems vartotojams. Tai ne tik pramoga, bet ir pelninga industrija, skatinanti žmones gilintis į žvaigždžių paslaptis.

3. Grupinės tapatybės kūrimas

Astrologija dažnai tampa pokalbių ir bendravimo tema. Priklausymas „tam tikram Zodiako ženklui“ gali sukurti bendrumo jausmą, pavyzdžiui, „Mes abu esame liūtai, todėl puikiai sutariame!“. Tai stiprina socialinius ryšius ir leidžia jaustis priklausomu.

Kodėl skeptikai ją kritikuoja?

Nepaisant populiarumo, astrologija dažnai kritikuojama dėl mokslinio pagrindo stokos. Skeptikai pabrėžia, kad Zodiako ženklai neatsižvelgia į individualius skirtumus, o prognozės yra pernelyg bendros ir subjektyvios. Tačiau būtent šios savybės astrologiją daro patrauklią – ji nekelia iššūkių, o siūlo paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus.

The post Kodėl žmonės tiki astrologija? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Venecijos karnavalas, Italija

Venecijos karnavalas – vienas garsiausių karnavalų pasaulyje, vykstantis vasario mėnesį prieš prasidedant gavėniai. Šis įspūdingas renginys pritraukia lankytojus iš viso pasaulio, kurie gali mėgautis spalvingomis kaukėmis, įspūdingais kostiumais ir senovinėmis Venecijos tradicijomis. Karnavalo metu miestas virsta meno ir elegancijos centru – gatvėse vyksta įvairūs paradai, teatro spektakliai ir muzikiniai pasirodymai. Tai puiki galimybė pažinti Venecijos kultūrą ir patirti unikalią karnavalo dvasią.

2. Rio de Žaneiro karnavalas, Brazilija

Rio de Žaneiro karnavalas – vienas didžiausių ir spalvingiausių karnavalų pasaulyje, kasmet pritraukiantis milijonus lankytojų. Šio festivalio metu galima pasinerti į sambos ritmus, mėgautis ryškiais kostiumais ir stebėti įspūdingus paradus. Rio de Žaneiro sambos mokyklos rengia nepakartojamus pasirodymus, kuriuose demonstruoja savo šokio, kostiumų ir choreografijos meistriškumą. Šis renginys atspindi Brazilijos kultūrą ir džiugina įspūdingais vaizdais bei energinga atmosfera.

3. Oktoberfestas, Vokietija

Oktoberfestas Miunchene – vienas garsiausių alaus festivalių pasaulyje, vykstantis rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Jis pritraukia milijonus lankytojų, kurie susirenka mėgautis įvairių rūšių alumi, tradiciniais Bavarijos patiekalais ir linksma muzika. Oktoberfestas siūlo ne tik gausybę gėrimų, bet ir autentišką bavarų kultūrą – lankytojai gali išbandyti tradicinius bavarų drabužius, dalyvauti žaidimuose bei mėgautis festivalio parkais. Tai puiki proga susipažinti su Vokietijos tradicijomis ir kultūra.

4. Dia de los Muertos (Mirusiųjų diena), Meksika

Meksikoje kasmet lapkričio 1–2 dienomis vykstanti Mirusiųjų diena yra vienas įspūdingiausių kultūrinių renginių. Tai tradicija, per kurią meksikiečiai pagerbia savo mirusiuosius, kūrybingai dekoruodami kapus ir ruošdami specialius altorius. Per šventę Meksikos miestai virsta ryškių spalvų, gėlių ir šviesų karalystėmis, kur žmonės šoka, dainuoja ir prisimena artimuosius. Mirusiųjų diena atspindi unikalų požiūrį į gyvenimą ir mirtį, o jos simboliai ir tradicijos įkvepia žmones visame pasaulyje.

5. Holi – spalvų festivalis, Indija

Holi, dar vadinamas spalvų festivaliu, yra Indijos pavasario šventė, kurios metu žmonės švenčia gėrio pergalę prieš blogį ir pasveikina naują pavasarį. Festivalio metu žmonės gatvėse purškia spalvotus miltelius vienas ant kito, šoka, dainuoja ir dalijasi saldumynais. Tai viena džiaugsmingiausių ir ryškiausių švenčių, kuri leidžia patirti Indijos kultūrą ir pajusti bendrumo dvasią. Holi vyksta kovo mėnesį, ir nors tai yra tradicinė Indijos šventė, ji išpopuliarėjo ir kitose šalyse.

6. Edinburgo menų festivalis, Škotija

Edinburgo menų festivalis yra didžiausias pasaulyje meno festivalis, vykstantis kasmet rugpjūčio mėnesį Škotijos sostinėje. Šis festivalis siūlo įvairiausių meno renginių – nuo teatro, šokio ir muzikos pasirodymų iki parodų ir gatvės menininkų pasirodymų. Festivalis suburia menininkus iš viso pasaulio ir siūlo platų programų pasirinkimą, pritraukiantį lankytojus iš įvairių šalių. Edinburgo menų festivalis – tai puiki galimybė pasinerti į šiuolaikinio meno pasaulį ir patirti unikalią Škotijos kultūrą.

7. Kanų kino festivalis, Prancūzija

Kanų kino festivalis – vienas prestižiškiausių kino renginių, kasmet vykstantis Prancūzijos Rivjeroje gegužės mėnesį. Festivalis suburia garsiausius kino kūrėjus, aktorius ir filmų kūrybininkus iš viso pasaulio, kurie atvyksta pristatyti naujausius filmus ir aptarti šiuolaikinius kino klausimus. Raudonas kilimas, garsenybės ir iškilminga atmosfera pritraukia tiek kino industrijos profesionalus, tiek ir kino mylėtojus. Kanų festivalis yra puiki proga patirti prabangų kino pasaulį ir susipažinti su naujausiais kino meno šedevrais.

8. Kuko salų šokių ir kultūros festivalis, Ramiojo vandenyno salos

Kuko salose kasmet vykstantis šokių ir kultūros festivalis „Te Maeva Nui“ rugpjūčio mėnesį suburia vietines bendruomenes ir svečius, norinčius pažinti Polinezijos kultūrą. Festivalis skatina saugoti tradicinį salų šokį, muziką ir meną, todėl renginių metu galima stebėti autentiškus pasirodymus, tradicinius šokius ir dalyvauti rankdarbių bei maisto dirbtuvėse. Tai unikalus renginys, leidžiantis patirti autentišką Polinezijos kultūrą ir susipažinti su egzotišku salų gyvenimu.

9. San Fermino festivalis (bulių bėgimas), Ispanija

San Fermino festivalis Pamplonoje, Ispanijoje, yra garsus dėl savo bulių bėgimo tradicijos, vykstančios kiekvieną liepos mėnesį. Per festivalį, kuriame dalyvauja ir vietiniai, ir turistai, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, paradai ir koridos. Bulių bėgimas – viena įspūdingiausių, bet taip pat ir pavojingiausių festivalio dalių, kur drąsūs dalyviai bėga siaurais miesto gatvelėmis priešais besibėgančius bulius. Nors ši tradicija dažnai kritikuojama, festivalis yra neatsiejama Ispanijos kultūros dalis.

10. Qingdao alaus festivalis, Kinija

Qingdao alaus festivalis – didžiausias alaus festivalis Azijoje, vykstantis kasmet rugpjūčio mėnesį Kinijos mieste Qingdao. Šio renginio metu lankytojai gali mėgautis įvairių šalių alumi, dalyvauti alaus degustacijose ir mėgautis kultūriniais renginiais, šou pasirodymais ir konkursais. Festivalis garsėja ne tik gausiu alaus pasirinkimu, bet ir įspūdinga atmosfera, kuri leidžia patirti kinų kultūros ypatumus ir prisiliesti prie vietinių švenčių tradicijų.

The post Pasauliniai kultūriniai renginiai, kuriuos verta aplankyti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Psichologė Laura Rimkutė sako, kad tai – normali psichologinė būsena, nes ateitis – kupina nežinomybės, o nežinomybė gąsdina. Pasak jos, iš anksto daugumą dalykų suplanavus ir pamažu pratinantis prie išsiskyrimo minties, šis „atotrūkis nuo bambagyslės“ nebus toks skausmingas.

„Kai vaikas nusprendžia studijuoti užsienyje, sujudinamas vienas pagrindinių žmogaus poreikių – jaustis saugiai. Šioje situacijoje, ypač pradžioje, gausu nežinomybės, todėl tiek vaikas, tiek tėvai patiria didelį stresą ir jaučia daug nerimo – abi pusės jaudinasi, kuria galvoje įvairius scenarijus, kaip viskas gali klostytis. Vaikui (jeigu vaiku galima vadinti beveik suaugusią asmenybę) šioje situacijoje kartais gali būti lengviau, jeigu studijos užsienyje buvo jo sena svajonė, o tėvų streso lygis priklauso nuo to, kiek jie prisirišę prie vaiko. Iš praktikos galiu pasakyti, kad sveiką santykį su vaiku turintys tėvai išsiskyrimą išgyvena lengviau. Tėvams svarbu kuo anksčiau suprasti, kad vaikai vieną dieną užaugs ir juos reikės paleisti, todėl prie šios minties ir būsenos, kai vaikai kasdien nebebus gimtuose namuose, būtina pratintis iš anksto, nes tai – natūralus procesas“, – sako psichologė L. Rimkutė.

Pasak jos, ne tik tėvai, tačiau ir vaikai, išvykę studijuoti svetur, susiduria su tam tikrais psichologiniais barjerais bei trikdžiais, kurie ilgai siektas studijas kartais gali apkartinti. Kelis jų specialistė įvardija:

Šeimos ilgesys

Atsidūrus naujoje šalyje, jaunuolį dažnai apima šeimos ilgesys – netikėtai pasikeitė įprasto gyvenimo aplinkybės ir artimiausių žmonių, kurie būdavo šalia, fiziškai nebėra. Pradiniu laikotarpiu itin norisi dalintis naujais įspūdžiais, pasakoti, kaip atrodo naujasis gyvenimas, kaip sekasi, tad į pagalbą pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos. „Žinau atvejų, kai į užsienį studijuoti išvykę vaikai su tėvais internetu bendrauja net 5 ar daugiau valandų per parą – tai yra gerai, nes šis bendravimas padeda abiem pusėms įveikti ilgesį ir nerimą. Žinoma, vis dar trūksta apsikabinimų ir fizinio kontakto, tačiau jį iš dalies atstoja vaizdo kameros ir galimybė beveik gyvai dalyvauti savo šeimos gyvenime“, – sako psichologė L. Rimkutė.

Svetimos kultūros trikdžiai

Kaip teigia specialistė, išvykstantys studijuoti į užsienį turi susitaikyti su mintimi, kad juos svetur ištiks kultūrinis šokas – nesvarbu, kokia pasirinkta studijų šalis, jaunuoliai greitai susiduria su realybe, kad gyvenimas toje šalyje vyksta ne taip, kaip pas mus. „Žinoma, vienos šalys yra artimesnės mūsų kultūrai, kitos – tolimesnės, tačiau visose mes turime išgyventi etapą, kai norisi viską mesti ir grįžti namo. Kultūrinį šoką lengviau išgyvena tie, kurie tam yra pasiruošę – susirinkę informacijos apie kultūrinius skirtumus, turi su kuo pasikalbėti, kai tampa labai ilgu, lanko universitetines paskaitas, padedančias susidoroti su šiomis problemomis. Patarimas vienas – naujoje aplinkoje greičiau adaptuojasi tie, kurie lengviau užmezga naujas pažintis, sugeba drąsiau užkalbinti nepažįstamus žmones ir patys imasi iniciatyvos susirasti naujų draugų, o ne laukia, kol kas nors juos pastebės“, – patirtimi dalijasi psichologė.

Šiai minčiai pritaria ir kalbų mokyklos „American English School“ (AMES) vadovė, nepriklausoma sertifikuota studijų užsienyje ekspertė Eglė Kesylienė, teigdama, kad nusivylimų ir kultūrinio šoko nebūna tiems, kurie iš anksto studijas užsienyje „pasimatuoja“.

„Beveik visi tėvai supranta, kad vaiką į būrelius reikia leisti nuo mažumės tam, kad jis ugdytų savo įgūdžius, tačiau atėjus progimnazijos laikui, svarbu nepamiršti, kad tai yra vienas svarbiausių talento atradimo etapų. Geras būdas padėti vaikui apsispręsti ir atrasti savo stipriąsias savybes – leisti jį į įvairias stovyklas Lietuvoje ir užsienyje, nes tai padės jaunam žmogui lavinti įgūdžius ir kryptingai išnaudoti vasarą. Atlikome klientų apklausą, norėdami sužinoti, kodėl jie vaikus leidžia į stovyklas užsienyje, ir rezultatas mus pačius nustebino: mūsų komanda manė, kad visų įvardinta priežastis bus anglų kalbos tobulinimas, bet pirmas dalykas, kurį išgirdome, buvo – kad vaikai taptų savarankiškesni. Tam labiausiai tinka tarptautinės stovyklos ar mėnesio, trimestro ar akademinių metų programa dar besimokant gimnazijoje, kai tenka išeiti iš savo komforto zonos ir bent trumpam susikurti naują aplinką.

Išvykus studijuoti į užsienį, tenka susirasti naujų draugų, išmokti prisistatyti, papasakoti savo atvykimo tikslą bei studijuoti akademine užsienio kalba. Pradžioje tai gali kelti nemenką stresą, nes akademinė kalba gerokai skiriasi nuo užsienio kalbos, kurią tenka mokytis Lietuvoje – juk mokytis matematiką, biologiją, fiziką, istoriją užsienio kalba yra iššūkis ne tik moksleiviui, bet ir specialistui. Laisvalaikis ir kasdienybės rutina – kitas iššūkis, apie kurį dažnai net nesusimąstoma būnant gimtojoje šalyje, kur viskuo pasirūpina tėvai ir draugai. Tenka išmokti organizuoti savo laiką savarankiškai, nuolat susirasti veiklos, kad neapniktų niūrios nuotaikos, šeimos ir tėvynės ilgesys, kurie būna labai stiprūs ir užgožia visas kitas teigiamas patirtis“, – pasakoja AMES vadovė E. Kesylienė.

Svetima kalba/kalbos barjeras

Kartais išvykus studijuoti svetur, streso lygį gali pakelti svetimos kalbos nemokėjimas ir dėl to atsirandantys sunkumai susikalbėti su tos šalies gyventojais. Žinoma, daug kas priklauso nuo vietinių gebėjimo bendrauti užsienio kalba. Pavyzdžiui, kalbant tik angliškai, studijuoti Skandinavijoje yra daug lengviau nei Ispanijoje, nes skandinavai puikiai kalba angliškai, o Ispanijoje net ir dažnas dėstytojas turi sunkumų bendrauti šia kalba.

„Idealus scenarijus, jeigu jaunuoliai į naują šalį vyktų bent šiek tiek pramokę vietinės kalbos arba puikiai mokėdami anglų kalbą – tam galima skirti bent keletą mėnesių prieš kelionę. Toks pasiruošimas suteiks pasitikėjimo savimi ir laisvesnių bendravimo galimybių. Tačiau nereikia būti perfekcionistais – pastebiu, kad nemažai žmonių, net gerai mokėdami anglų kalbą, jaudinasi, kad nesugebės bendrauti ar studijuoti šia kalba. Tokiu atveju tiesiog reikėtų nuleisti kartelę ir atsipalaiduoti – jūs tikrai viską sugebėsite, o kalba, atvykus į užsienį, greitai patobulės“, – sako psichologė L. Rimkutė.

Nepateisinti studijų lūkesčiai

Kai ilgai siektos studijos būna ne tokios, kokių tikėtasi, apima neviltis ir sutrikimas – ką dabar daryti? Pasak psichologės, atsidūrus tokioje situacijoje, geriausia racionaliai žiūrėti, ką galima pakeisti: jeigu galima keisti studijų programą, reikia ją keisti, tačiau, jeigu nieko padaryti neįmanoma, padėtį reikia priimti tokią, kokia ji yra, iki pirmos galimybės kažką pakeisti.

Jai antrina ir jaunuolius studijoms užsienyje ruošiančios kalbų mokyklos AMES vadovė E. Kesylienė, sakydama, kad vienas svarbiausių dalykų prieš apsisprendžiant vykti studijuoti į užsienį – išsiaiškinti tikruosius noro studijuoti svetur motyvus: „Jeigu pagrindinė priežastis – studijų kokybė ar norima studijų programa, kurios nėra Lietuvoje, pasirinkimą visada skatinu ir palaikau, tačiau dažnai būna, kad vaikai tiesiog nori greičiau ištrūkti iš namų, pabėgti nuo kasdienės aplinkos ar išvažiuoti, nes draugai važiuoja. Tokiu atveju visada patariu tiek jaunuoliams, tiek jų tėvams šias psichologines priežastis išspręsti iki išvykimo, nes tai tempsis tarsi šleifas ir kartins būsimas studijas, tad ir „pabėgimas“ nebeteiks džiaugsmo. Jeigu nedrąsu, nėra užtikrintumo, visada studijas užsienyje galima rinktis vėlesniame etape – baigti bakalauro studijas Lietuvoje, o magistro studijoms pasirinkti kitą šalį.“

Kaltė/spaudimas dėl finansinių sunkumų

„Vienas didžiausių Lietuvoje sklandančių mitų – kad studijos užsienyje, ypač JAV, yra tik turtingųjų privilegija. Tik iš pirmo žvilgsnio studijų kaina JAV universitetuose atrodo didelė, tačiau būtent šios šalies švietimo sistema itin palankiai finansuoja gabių jaunuolių studijas, suteikia jiems papildomų stipendijų už akademinius, sporto, meno ir kitus gebėjimus. Dažniausia klaida – lyginti mokslų kainą Lietuvoje ar Europoje, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau svarbu įvertinti ir pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. AMES praktika rodo, kad, išleidę vaiką mokytis į užsienį, tėvai turi nusiteikti bent pirmus mokslo metus remti savo studentą iki tūkstančio eurų per mėnesį – tada netikėtumų ir psichologinio spaudimo bus galima išvengti“, – sako nepriklausoma sertifikuota studijų užsienyje ekspertė E. Kesylienė.

Kaip teigia psichologė, finansiniai klausimai vaikui išvykus studijuoti į užsienį dažnai kelia įtampą abiem pusėms, nes nerimauja tiek vaikai, tiek tėvai. Išvykimas ir atotrūkis nuo tėvų dažnai būna puiki gyvenimo pradžios mokykla – tokios aplinkybės gerai pamoko taupyti, apskaičiuoti savo išlaidas, aktyviai ieškoti būdų, kaip užsidirbti pačiam. Prieš išvykstant svarbu yra gerai išsiaiškinti, kiek reikės pinigų kas mėnesį, kokios bus bendros išlaidos, kokios yra papildomo finansavimo galimybės, tačiau vaikai neturėtų jaustis skolingi, kad tėvams brangiai kainuoja jų studijos užsienyje. Jei šeima pasiryžo šiam žingsniui, vadinasi, ji gali sau tai leisti, tad vaikas turėtų susikoncentruoti į mokslus ir pasiimti iš studijų maksimumą, užuot užsiiminėjęs savigrauža.

„Abiem pusėms bus lengviau, jeigu tėvai mokės paleisti savo vaikus, tačiau suteiks jiems nekontroliuojantį palaikymą – bendraus daugiau internetu, skambins, kalbėsis, sakys vieni kitiems, kad viskas bus gerai, ir išklausys neteisdami bei nesmerkdami. Kartais jaunam žmogui nereikia patarimo – tereikia, kad artimas žmogus jo išklausytų. Svarbu neįjungti didaktinio tono, nemokyti gyventi, o skatinti vaiką patį priimti sprendimus. Galiausiai, svarbu į viską žiūrėti optimistiškai ir nuolat priminti sau, kad kiekvienas išlipimas iš komforto zonos tą zoną plečia ir daro juos stipresniais žmonėmis“, – šypsosi psichologė L. Rimkutė.

The post Norintiems studijuoti užsienyje: 5 tiesos, kurias turite žinoti, jog nenusiviltumėte appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.