Kaip pastebi „Depresijos įveikimo centro“ psichologė psichoterapeutė Aušra Mockuvienė, „depresija ne visada atrodo kaip visiška apatija ar liūdesys – kartais ji slepiasi už per didelio užimtumo, perfekcionizmo, nuolatinio streso, perdegimo. Todėl taip svarbu mokytis išgirsti savo kūną ir gerbti savo ribas. Sunkumai gali paskatinti suprasti, kad tikroji stiprybė nėra viską tempti ant savo pečių, o išdrįsti sau pasakyti: „Aš pavargau. Man reikia pagalbos.“

Viskas tapo per sunku

Prisimindama savo sunkumų pradžią, Greta kalba apie sustiprėjusį ir ilgą laiką kamavusį nuovargį. Moteris sau sakydavo, kad atsistatyti tereikia šiek tiek poilsio, tačiau ir sulaukus atostogų tekdavo galvoti apie darbą, klientus, terminus.

Tuomet apsunko nakties miegas. Nors Greta greitai primigdavo, tačiau dažnai nubusdavo ir ilgai nebegalėdavo užmigti: „Atsibusdavau trečią ar ketvirtą ryto, galvoje sukdavosi įkyrios mintys apie darbą, gyvenimą, viską, kas sunku. Kartais per naktį surinkdavau vos kelias valandas miego, o rytais jausdavausi visiškai išsekusi. Ir nors labai stengdavausi savo sunkumus paslėpti, atlikti visus darbus kaip anksčiau, tačiau pamažu viskas pradėjo slysti iš rankų – ypač darbe tapo vis sunkiau susikaupti, pamiršdavau svarbias detales, jaučiausi lyg atsidūrusi tirštame rūke ir tikrų gyvenimo spalvų beveik nebemačiau“, – pasakoja ji.

Gretą labai išgąsdino suvokimas, kad nebedžiugina tai, kas anksčiau teikė laimę: „Atrodė, kad visas gyvenimas tapo darbų ir užduočių sąrašu. Tapau pastebimai jautresnė, vis dažniau verkdavau, pradėjau jausti, kad nebenoriu matyti net artimiausių bičiulių, nors anksčiau mėgdavau bendrauti. Viskas tapo per sunku – kalbėtis, šypsotis, apsimetinėti, kad viskas gerai“.

Be to, pašnekovė vis dažniau pykdavosi su artimaisiais: „Niekada nemaniau, kad depresija gali taip stipriai paveikti mano santykius su vyru ir vaikais. Aš tiesiog norėdavau būti viena, kuo mažiau kalbėti, nebesugebėjau džiaugtis gražiomis šeimos akimirkomis. Aš labai myliu savo vaikus, bet nebeturėjau jėgų su jais būti. Nuolat galvodavau: „Kaip kitos mamos viską suspėja? Kodėl jos gali būti linksmos, kantrios, žaismingos, o aš vos grįžusi namo tiesiog griūnu į lovą? Tai buvo baisiausia – ne darbas, ne nemiga, o jausmas, kad tolstu nuo pačių artimiausiųjų.“

Lūžio taškas

Vieną dieną, darbe įvykus eilinei įtampą keliančiai situacijai, Greta suprato, kad daugiau taip gyventi nebepajėgs: „Bandžiau susitelkti ir atlikti užduotis, bet atrodė, kad kūnas atsisako vykdyti bet kokius paliepimus ar prašymus. Labai aiškiai suvokiau, kad nebegaliu ilgiau savęs deginti, todėl atsistojau ir išėjau. Tai buvo vienas sunkiausių, bet kartu ir geriausių sprendimų mano gyvenime.“

Išėjus iš darbo, Gretai nuolat kirbėjo mintis – ką pagalvos aplinkiniai? Pašnekovė jautė kaltę, kad nedirba, nesiima naujų projektų, kad yra „silpna“. Tačiau ji apsisprendė neskubėti ieškoti naujo darbo, o pasirūpinti sveikata. Pirmiausia, kreipėsi į gydytoją psichiatrę – ši diagnozavo depresiją ir skyrė medikamentinį gydymą. „Vaistai truputį padėjo, bet supratau, kad vien jų neužteks – turėjau kažką keisti ir pati“, – pasakoja pašnekovė.

„Kai prisijungusi prie programos „Be depresijos“ išgirdau kitų žmonių pasakojimus, supratau, kad mano istorija nėra išskirtinė. Daugelis perdegė, jautėsi išsekę, kovojo su nemiga ar nerimu. Tai man padėjo priimti savo situaciją ir nebegalvoti, kad su manimi kažkas negerai. Tai suteikė neįtikėtiną palengvėjimą – pagaliau pasijutau suprasta. Taip pat man labai patiko, kad programa apima ne tik įrankius emocinei būklei gerinti, bet ir fizinius aspektus – mitybą, judėjimą, miego higieną. Supratau, kad turiu rūpintis savimi visapusiškai, o ne tik gesinti simptomus“, – atradimais dalinasi Greta.

Programos „Be depresijos“ kūrėja Aušra Mockuvienė sako, kad „sveikimas prasideda nuo mažų, kasdieninių pasirinkimų: ar šiandien leidau sau pailsėti? Ar pasakiau „ne“, kai jaučiau, kad nebeturiu jėgų? Ar iš tiesų išgirdau save, o ne tik nesustodama bėgau iš inercijos? Savipagalbos programa „Be depresijos“ padeda suprasti ir priimti savo sunkias būsenas, suteikia teorinių ir praktinių žinių judėti geresnės savijautos link, ir suteikia palaikymą patiriant asmeninius sunkumus.“

Sveikimo kelionė išmokė gerbti save

Dabar Greta jaučiasi visai kitaip. Ji atrado naują darbą, kuriame nebepatiria tokios didelės įtampos, ir išmoko leisti sau pailsėti be kaltės jausmo: „Anksčiau galvojau, kad nuovargis ir stresas yra normalu, kad tiesiog reikia labiau pasistengti. Dabar suprantu, kad turiu teisę jaustis gerai.“

Ji vis dar mokosi klausyti savo kūno ir emocijų, bet dabar jau žino – kelias į sveikimą nėra tiesus, tačiau jis įmanomas: „Svarbiausia, ką išmokau – gerbti savo ribas. Išmokau leisti sau sustoti. Nebemėginu visko atlikti tobulai, nebespaudžiu savęs būti visiems naudinga. Jei jaučiu, kad pavargau, leidžiu sau pailsėti, nes žinau – jei pati savimi nepasirūpinsiu, niekas kitas to už mane nepadarys.“

„Mes negalime būti visiems visada geri ir patogūs, nes tada paprasčiausiai pametame save“, – apibendrina Greta.

The post Gretą depresija ištiko nepastebimai: „Dirbau, kol visiškai sudegiau” appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra perdegimas?

Perdegimas – tai ilgalaikio streso sukelta būsena, kai žmogus jaučia emocinį, protinį ir fizinį išsekimą. Pagrindiniai simptomai:

• Nuovargis: Nuolatinis energijos trūkumas, net ir po poilsio.
• Emocinis atsiribojimas: Prarandamas domėjimasis veikla, kuri anksčiau džiugino.
• Produktyvumo sumažėjimas: Dėl sunkumo susikaupti krenta darbo našumas.
• Fiziniai simptomai: Galvos skausmai, miego sutrikimai, skrandžio problemos.

Kaip perdegimas veikia mūsų gyvenimą?

1. Darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansas
   Kai jaučiame perdegimą, dažnai sunku rasti pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio. Tai gali sukelti konfliktus su artimaisiais, prarastą motyvaciją ir dar didesnį stresą.
2. Sveikatos problemos
   Perdegimas paveikia ne tik psichologinę, bet ir fizinę sveikatą. Jis gali būti susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu, silpnesne imunine sistema, chronišku skausmu ar net širdies ligomis.
3. Santykių pablogėjimas
   Kai esame išsekę, mažiau dėmesio skiriame artimiesiems, tampame irzlūs ar užsisklendžiame savyje. Tai gali susilpninti ryšius su partneriais, draugais ar šeima.
4. Prarasta gyvenimo kokybė
   Nuolatinis nuovargis ir emocinis atsiribojimas trukdo mėgautis gyvenimu, riboja galimybes džiaugtis mažomis akimirkomis ar išbandyti naujas veiklas.

Kaip išvengti perdegimo?

1. Atsižvelkite į savo ribas

• Mokykitės sakyti „ne“: Nebijokite atsisakyti papildomų darbų ar įsipareigojimų, kurie viršija jūsų galimybes.
• Išsikelkite prioritetus: Sutelkite dėmesį į tai, kas jums svarbiausia, ir neleiskite, kad smulkmenos užvaldytų jūsų laiką.

2. Rūpinkitės savo kūnu ir protu

• Fizinis aktyvumas: Reguliari mankšta padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
• Sveika mityba: Subalansuota mityba gali suteikti daugiau energijos ir sustiprinti organizmą.
• Poilsis: Užtikrinkite kokybišką miegą ir reguliarias pertraukas darbo metu.

3. Raskite laiko sau

• Pomėgiai: Skirkite laiko veikloms, kurios jus džiugina – tai gali būti skaitymas, piešimas, sodininkystė ar kita.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, kvėpavimo pratimai ar jogos praktika padeda nusiraminti ir atgauti pusiausvyrą.

4. Bendraukite su kitais

• Ieškokite palaikymo: Kalbėkite su artimaisiais ar draugais apie savo jausmus.
• Konsultacijos su specialistais: Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti savarankiškai, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.

5. Sukurkite aiškią dienotvarkę

• Laiko planavimas: Tvarkaraštis padeda efektyviau paskirstyti laiką darbui ir poilsiui.
• „Detox“ nuo technologijų: Kasdien atsiribokite nuo telefono, kompiuterio ir kitų ekranų, kad protas galėtų pailsėti.

Ką daryti, jei jau jaučiate perdegimą?

Jei jau atsidūrėte perdegimo būklėje, svarbiausia – nelikti su tuo vieniems:

• Pripažinkite, kad esate perdegę, ir leiskite sau pailsėti.
• Pasikalbėkite su darbdaviu apie galimybę sumažinti darbo krūvį.
• Pradėkite nuo mažų pokyčių – pavyzdžiui, papildykite dienotvarkę trumpomis pertraukomis ar atgaivinančia veikla.

The post Kaip perdegimas veikia mūsų gyvenimą ir kaip jo išvengti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Perdegimo požymiai: ką reikėtų stebėti?

1. Emocinis išsekimas
   Jaučiatės pavargę, net ir po poilsio? Emocinis išsekimas pasireiškia kaip nuolatinis nuovargis, kai paprasti darbai atrodo neįveikiami.
2. Prarastas susidomėjimas darbu
   Darbe jaučiatės neįkvėpti, net jei anksčiau buvote motyvuoti. Prarandate susidomėjimą užduotimis ar projektu.
3. Mažėjantis produktyvumas
   Nors dirbate tiek pat valandų, jūsų darbo rezultatai prastėja. Dažnai darote klaidų ar jaučiate, kad trūksta energijos susikoncentruoti.
4. Fiziniai simptomai
   Perdegimas gali pasireikšti fiziniais simptomais, tokiais kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai ar miego problemos.
5. Neigiamos emocijos
   Esate ciniški, lengvai suirztate, o mintys apie darbą kelia nerimą ar net pyktį.

Kas sukelia perdegimą darbe?

1. Per didelis darbo krūvis
   Kai jaučiatės, kad nuolat skubate ir neturite laiko atsikvėpti, stresas kaupiasi.
2. Kontrolės trūkumas
   Kai negalite priimti sprendimų dėl savo darbo ar nevaldote užduočių, jaučiatės bejėgiai.
3. Prastas darbo ir asmeninio gyvenimo balansas
   Kai darbas užima per daug laiko, nukenčia jūsų poilsis ir asmeninis gyvenimas.
4. Netinkamas vadovavimas
   Neaiškūs lūkesčiai, nepagarba ar palaikymo trūkumas iš vadovų pusės gali prisidėti prie perdegimo.

Kaip kovoti su perdegimu?

1. Atpažinkite problemą
   Svarbu suprasti, kad jaučiate perdegimą. Nesistenkite ignoruoti simptomų ar juos nurašyti kaip „laikiną etapą“.
2. Peržiūrėkite darbo krūvį
   Pasikalbėkite su vadovu apie savo situaciją. Paprašykite sumažinti darbo krūvį ar perskirstyti užduotis.
3. Laikykitės darbo ir poilsio balanso
   Po darbo skirkite laiko šeimai, draugams ir savo pomėgiams. Užsiimkite veiklomis, kurios atneša džiaugsmą.
4. Praktikuokite stresą mažinančius metodus
   Išbandykite meditaciją, kvėpavimo pratimus ar jogą. Tai padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti emocinę būklę.
5. Skirkite laiko poilsiui
   Įsitikinkite, kad miegate pakankamai ir reguliariai ilsitės nuo darbo. Jei įmanoma, pasiimkite laisvadienių.
6. Ieškokite palaikymo
   Pasikalbėkite su kolegomis, draugais ar artimaisiais apie tai, ką jaučiate. Kartais išklausymas gali padėti rasti sprendimus.
7. Kreipkitės pagalbos
   Jei situacija nesikeičia, kreipkitės į specialistą, pvz., psichologą ar karjeros konsultantą. Profesionalas padės suprasti situaciją ir rasti sprendimus.

Kaip išvengti perdegimo ateityje?

1. Planuokite laiką protingai
   Susidėliokite aiškius prioritetus, kad svarbiausi darbai būtų atliekami pirmiausia.
2. Išmokite sakyti „ne“
   Nepriimkite daugiau darbų, nei galite efektyviai atlikti.
3. Puoselėkite fizinę sveikatą
   Sveika mityba, reguliarus sportas ir pakankamas miegas padės išlikti energingiems.
4. Skirkite laiko sau
   Nepamirškite laisvalaikio – tai būtina norint išlaikyti gerą emocinę būklę.

The post Kaip atpažinti perdegimą darbe ir ką daryti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Nustatyk prioritetus ir ribas

Dažniausia perdegimo priežastis – bandymas aprėpti per daug veiklų vienu metu. Norint išvengti perdegimo, svarbu mokėti nustatyti prioritetus ir atsirinkti svarbiausius darbus bei veiklas. Ne viską reikia padaryti iškart, todėl svarbu planuoti laiką ir skirti pakankamai dėmesio pagrindiniams tikslams. Be to, išmokyk save pasakyti „ne“, kai tau pasiūloma daugiau darbų, nei gali priimti.

2. Laikykis sveikos mitybos plano

Tinkama mityba yra pagrindinis energijos šaltinis ir gali padėti išlaikyti pastovų energijos lygį visą dieną. Stenkitės vengti perdirbtų produktų, greito maisto ir didelio cukraus kiekio. Vietoj to rinkitės sveikus baltymų šaltinius, daržoves, viso grūdo produktus ir sveikus riebalus. Reguliariai valgydami subalansuotus patiekalus, išvengsite staigių energijos šuolių ir kritimų, kurie gali turėti įtakos jūsų darbingumui ir nuotaikai.

3. Atsipalaidavimo technikos ir pertraukos

Nuolatinis darbas be pertraukų gali greitai sukelti fizinį ir emocinį išsekimą. Svarbu reguliariai daryti trumpas pertraukas darbo dienos metu. Galite išbandyti trumpus kvėpavimo pratimus, meditaciją ar tiesiog pasivaikščiojimą lauke. Tai padės atkurti susikaupimą, sumažinti stresą ir palaikyti stabilų energijos lygį visą dieną.

4. Pakankamai miegok

Miego trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali sumažėti energijos lygis ir padidėti perdegimo rizika. Siekite miegoti bent 7–9 valandas per parą, kad jūsų organizmas galėtų tinkamai atsinaujinti ir atgauti jėgas. Reguliari miego rutina padeda palaikyti natūralų biologinį ritmą ir suteikia daugiau energijos dienos metu.

5. Judėk reguliariai

Fizinis aktyvumas yra svarbus energijos palaikymo šaltinis. Nors gali atrodyti, kad po ilgos darbo dienos treniruotė tik dar labiau išsekins, fizinis krūvis iš tikrųjų padeda atkurti energiją ir sumažinti stresą. Kiekvieną dieną raskite laiko lengviems pratimams, tokiems kaip pasivaikščiojimas, joga ar trumpa treniruotė. Judėjimas skatina endorfinų gamybą, kurie ne tik padeda jaustis geriau, bet ir palaiko motyvaciją.

6. Vanduo – būtinas energijai palaikyti

Dehidratacija gali būti didžiulė kliūtis palaikant energijos lygį. Netgi nedidelis vandens trūkumas organizme gali sukelti nuovargį, galvos skausmą ir sumažėjusią koncentraciją. Siekite per dieną išgerti bent 1,5–2 litrus vandens, kad išlaikytumėte tinkamą hidratacijos lygį. Be to, vietoj saldžių gėrimų ar kofeino, kurie gali suteikti trumpalaikę energiją, rinkitės vandenį ar žolelių arbatą.

7. Valdyk stresą

Stresas yra viena pagrindinių perdegimo priežasčių, todėl svarbu išmokti jį valdyti. Skirk laiko savęs pažinimui – kokie dalykai tau sukelia stresą, kaip tavo kūnas ir emocijos į jį reaguoja. Streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar laikas, praleistas gamtoje, padeda atgauti ramybę ir išlaikyti energijos balansą. Reguliarus poilsis yra būtinas norint atsipalaiduoti ir išvengti emocinio perdegimo.

8. Kurk socialinius ryšius

Draugai, šeima ir bendradarbiai gali būti stipri palaikymo sistema, ypač kai jauti stresą ar nuovargį. Bendravimas su artimaisiais gali padėti atsipalaiduoti, įgyti naujų perspektyvų ir praplėsti akiratį. Neizoliuok savęs, kai jaučiatės prislėgtas – atvirai bendraujant su kitais galima rasti palaikymo ir paskatų tęsti savo veiklą su didesne motyvacija.

9. Išlaikyk pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo

Norint išvengti perdegimo, svarbu atskirti darbo ir asmeninį gyvenimą. Nors technologijos leidžia dirbti bet kuriuo metu, būtina nustatyti ribas ir neleisti darbui užvaldyti viso laiko. Skirk laiko poilsiui, šeimai, pomėgiams – tai padės atkurti psichinę ir fizinę pusiausvyrą, išlaikyti kūrybingumą bei energijos lygį.

10. Nedelsk kreiptis pagalbos

Jeigu pastebite, kad perdegimo simptomai stiprėja, o energijos lygis nuolat žemas, nesidrovėkite ieškoti pagalbos. Pasikalbėkite su draugu, kolega, psichologu ar sveikatos specialistu. Kartais išorinis požiūris padeda geriau suvokti situaciją ir rasti tinkamą sprendimą.

The post Kaip išvengti perdegimo ir palaikyti energijos lygį? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Šiuolaikinėje visuomenėje perdegimą patiriančių žmonių skaičius vis auga, o visuomenė tai priima kaip rimtą ir sveikatai pavojingą būseną. Kiekvieną dieną susiduriu su pacientais, kuriems pasireiškia vienas ar kitas perdegimo požymis. Perdegimas yra daugiasluoksnis ir nevienalytis, todėl jo vystymuisi įtakos gali turėti daugybė aspektų. Kai kuriais atvejais vienas iš veiksnių gali būti būtent vasaros sezonas, nes tuomet daugėja įvairių ne tik darbinių, bet ir šeimyninių įsipareigojimų, darosi vis sunkiau išlaikyti darbo ir poilsio režimą”, – sako psichologė Vitalija Navickė.

Geras oras stebuklingai neišgydys

Žmonės dažnai tikisi, jog vasara į jų gyvenimus įneš vidinio palengvėjimo, atsipalaidavimo ir vien saulė pagerins nuotaiką. Giluminės, ilgalaikės psichologinės problemos arba perdegimo požymiai dėl gero oro stebuklingai neišgyja. Realus gijimas reikalauja kur kas daugiau pastangų, žinių, o kartais ir specialistų pagalbos.

„Psichikos sveikatos puoselėjimu bei prevencija vertinga būtų užsiimti kasdien. Deja, dažnai susimąstome apie tai tik tada, kai atsiduriame prastoje padėtyje, netenkame gyvenimo džiaugsmo arba sulaukiame artimųjų raginimo kreiptis į specialistus. Visgi, tam tikri simptomai gali atkreipti dėmesį ir priversti susimąstyti apie galimus perdegimo požymius”, – įspėja specialistė.

Pasak psichologės, sunerimti reikėtų jei pradedama jausti nuolatinį nuovargį net ir po gero poilsio ar atostogų, jei pablogėja miegas, padidėja dirglumas, norisi atsiskirti nuo žmonių. Taip pat jeigu ima sekinti neaiškios kilmės galvos, nugaros, skrandžio skausmai, ženkliai suprastėja darbo rezultatai ir pasitikėjimo savimi jausmas, padidėja sveikatai nepalankių savęs raminimo, atsipalaidavimo būdų naudojimas.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ženkliai didesnį polinkį į perdegimą turės tų specialybių atstovai, kurie turi nuolatinį kontaktą su žmonėmis. Dirbantiems tokį darbą vertėtų atsakingai sekti savo emocinę savijautą darbinėje aplinkoje bei pamėginti palaikyti kuo geresnį darbo ir poilsio balansą, mokytis brėžti profesines ribas”, – priduria V. Navickė. 

Rinkitės darbovietę, kuriai rūpi

Psichologė sako, kad reikėtų nepamiršti laikytis auksinės „888″ darbo ir poilsio taisyklės: „8 valandas skirkite gyvenimui bei poilsiui, 8 darbui ir 8 miegui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kokybišką poilsį, kuris turėtų apsieiti be alkoholio vartojimo, persivalgymo ir be darbinių skambučių, laiškų atsakinėjimo. Taip pat vertėtų pasirinkti darbovietę, kuriai rūpi. Darbdavys turėtų rūpintis darbuotojo psichologine sveikata, juk tai atneš tik geresnius darbo rezultatus”.

Specialistei antrina ir įmonės „DPD Lietuva” personalo vadovė Aušra Delonaitė, kuri sako, kad, nors darbdavys negali kontroliuoti asmeninio gyvenimo sukeliamo streso, tačiau gali ir privalo prisidėti, jog darbo aplinkoje streso būtų kuo mažiau. 

„Tai itin aktualu jaunajai darbo rinkos kartai, vadinamai Z karta. Šie žmonės geba atpažinti savo emocijas, kreipti dėmesį į tai, kaip jaučiasi darbe ir nelinkę „kentėti” dėl gero atlyginimo ar karjeros. Jei norime juos pritraukti ir išlaikyti savo įmonėse, negalime ignoruoti to, kokią atmosferą kuriame darbe. Gera ir palaikanti atmosfera – įmonės kultūros dalis, tad ji kuriama iš daug nedidelių, bet labai svarbių detalių”, – sako A. Delonaitė.

Raktas į gerą savijautą

Personalo vadovė papildo, kad šiandien jau niekas nesiginčija, jog emocinė sveikata tokia pat svarbi kaip fizinė ir ja būtina rūpintis. Pirmiausia už savo sveikatą yra atsakingas pats žmogus, tačiau įmonė tik išlošia prisidėdama prie darbuotojų emocinės sveikatos gerinimo. Gerai besijaučiantys darbuotojai yra kūrybingesni, darbingesni ir labiau įsitraukę.

„Savo darbuotojų emocinei gerovei skiriame didelį dėmesį. Siūlome įvairias papildomas naudas: apmokame laiką, skirtą savanorystei, gimtadienio proga skiriame apmokamą laisvadienį, lojalius darbuotojus apdovanojame didesniu kiekiu atostogų dienų. Nors poilsis – raktas į gerą savijautą, deja, to užtenka ne visada, todėl mes ieškome būdų, kaip subtiliai ir neįkyriai padėti darbuotojams geriau pažinti savo emocijas. Kiekvienas įmonės darbuotojas,  naudodamasis specialia mobiliąja programėle „Mindletic”, gali gilinti žinias apie emocinę sveikatą, klausyti paskaitų, mokytis meditacijų ir t.t. Prireikus didesnės pagalbos, ta pati programėlė suteikia galimybę anonimiškai konsultuotis su psichologu”, – pasakoja A. Delonaitė.

The post Perdegimas darbe gresia ir vasarą: psichologė pataria, kaip išvengti sveikatą alinančio reiškinio appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.