Sodas – tai gyva ekosistema, kurioje balansas tarp augalų, vabzdžių ir žmogaus gali būti pasiektas be nuodų ir stiprių chemikalų.
sodas
Kai sodą ar daržą užpuola amarai, daugelis griebiasi purškalų, chemijos ir kitų „greitų“ sprendimų. Tačiau gamta jau seniai turi savo metodą, kaip su šiais kenkėjais susidoroti – tereikia pažinti naudingus vabzdžius, ypač boružes, kurios minta amarais ir kitais minkštakūniais kenkėjais.
Ruduo daugeliui sodininkų asocijuojasi su didžiuoju sodo tvarkymu. Surenkami lapai, ištuštinami vazonai, iš lysvių pašalinamos vienmetės daržovės, o rankose atsidūrus sekatoriui norisi vienu kartu „sutvarkyti“ ir visus krūmus, daugiamečius augalus bei dekoratyvines žoles.
Rudens pradžioje daugelis sodininkų ir namų šeimininkų skuba sugrėbti nukritusius lapus ir kuo greičiau juos išmesti.
Daugeliui obuolių graužtukai – tik nereikalingos atliekos. Tačiau patyrę daržininkai žino: tai vertinė žaliava, kuri pavasarį gali virsti tikru eliksyru augalams.
Papartis – vienas seniausių ir kartu stilingiausių augalų, jau seniai pamėgtas tiek namų interjeruose, tiek soduose. Jo vešli žaluma, subtili lapų tekstūra ir elegantiška forma suteikia jaukumo bet kuriai erdvei.
Sodas ir daržas – tai ne tik malonus hobis, bet ir pastovus darbas saugant augalus nuo kenkėjų. Amarai, šliužai, tripsai, voratinklinės erkės ir kiti nenaudėliai vasarą suaktyvėja, grasindami tiek gėlėms, tiek daržovėms. Tačiau vis dažniau sodininkai atsigręžia į natūralias priemones, kurios saugo augalus be chemijos.
Įsibėgėjus šiltajam sezonui, daugiau laiko leidžiame soduose, daržuose, sodybose ir miškuose. Tačiau kartu su įprastais sezoniniais pavojais, tokiais kaip erkės, specialistai ragina nepamiršti ir retesnės, bet itin sunkios infekcijos – stabligės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma po 1–2 stabligės atvejus.
Sodininkams sekatorius – vienas svarbiausių įrankių, tačiau laikui bėgant jis atšimpa ir tampa nepatogus naudoti. Ašmenys pradeda plėšyti, o ne pjauti šakeles, todėl kenčia tiek augalai, tiek pats darbas.
Rudens pradžioje po obelimis neretai prisikaupia dešimtys nukritusių obuolių. Vieni būna tik lengvai sumušti, kiti – pradėję ruduoti, suskilę ar jau pūvantys. Gali atrodyti, kad paprasčiausia juos palikti ten, kur nukrito: juk vaisiai natūralūs, ilgainiui suirs ir taps trąša.
Pamirškite įprastus viržius. Atraskite 7 augalus vazonams, kurie rudenį terasai suteiks daugiau spalvos, tekstūros ir elegancijos.
Daugelis svogūnų lukštus tiesiog išmeta, tačiau patyrę daržininkai žino – tai tikras lobis sodui ir daržui. Per žiemą kantriai kaupiami lukštai pavasarį virsta natūralia trąša, augalų stiprintoju ir net apsauga nuo kenkėjų.
