Pirmiausia – šaltas vanduo

Jei tik nudegimas nėra gilus ar stiprus, svarbiausia – kuo greičiau paveiktą vietą atvėsinti. Palaikyk ją po vėsiu tekančiu vandeniu bent 10–15 minučių. Tai padės sumažinti uždegimą, skausmą ir sulaikys giluminį odos pažeidimą. Jokiu būdu nenaudok ledo – jis gali dar labiau pažeisti odą.

Svarbiausia – švara

Po vėsinimo švariai nusausink nudegimo vietą švelniu rankšluosčiu ar marlės skiaute. Jei reikia – uždenk steriliu tvarsčiu, bet ne spaudžiančiu. Taip išvengsi papildomos infekcijos ar trinties. Jokiu būdu nepradurk susidariusių pūslų – tai natūrali apsauginė organizmo reakcija.

Naminė pagalba – avižiniai dribsniai

Mažai kas žino, bet paprasčiausi avižiniai dribsniai gali tapti tikra pirmosios pagalbos žvaigžde. Jie turi priešuždegiminių, raminamųjų savybių, mažina niežėjimą ir skatina odos gijimą. Kaip naudoti?

Avižų pasta:

• Sumalk avižas iki miltelių (naudok kavamalę ar blenderį).
• Sumaišyk su trupučiu šalto vandens, kol gausi tirštą pastą.
• Užtepk ją ant nudegusios vietos, palaikyk 15–20 min., švelniai nuplauk vėsiu vandeniu.

Avižinė vonelė rankoms ar kojoms:

• Įberk puodelį avižų į indą su šaltu vandeniu.
• Pamirkyk pažeistą vietą 10–15 minučių.

Tinka ir medus

Jeigu neturi po ranka avižų – padės ir natūralus medus. Jis turi antibakterinių savybių, drėkina ir ramina odą. Tepk plonu sluoksniu ant švarios odos, bet tik tuo atveju, jei žaizda nėra atvira ar kraujuojanti.

Ką daryti, ko vengti?

Venk:

• Riebalų, aliejaus, sviesto – jie sulaiko šilumą ir lėtina gijimą.
• Dantų pastos ar cheminių kremų – jie gali suerzinti odą.
• Tiesioginės saulės šviesos ar karščio šaltinių – oda jautresnė nudegus.

Naudinga turėti:

• Alavijo (aloe vera) gelio – greitai malšina deginimą ir drėkina.
• Ramunėlių ar medetkų nuoviro – tinka švelniam kompresui.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei nudegimas:

• Užima didesnį nei delno plotą.
• Yra veide, lytinėse srityse, ant sąnarių.
• Sukelia stiprų skausmą ar pūliavimą.
• Sukėlė šoką (šaltas prakaitas, silpnumas, svaigulys).

Tuomet būtina nedelsti – reikalinga profesionali pagalba.

The post Kaip sau padėti nusideginus? Padės paprasta naminė priemonė, kurią rasi savo virtuvėje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra kalio jodidas?

Kalio jodidas – tai cheminė medžiaga, naudojama organizmo apsaugai nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Jo pagrindinė funkcija – užpildyti skydliaukę stabiliais jodo junginiais, kad šiai neliktų „vietos“ įsisavinti radioaktyvųjį jodą, kuris gali patekti į aplinką branduolinių avarijų metu.

Kada vartojamos kalio jodido tabletės?

Tik branduolinės avarijos metu, kai į aplinką išmetamas radioaktyvusis jodas.
Jas gerti nereikia profilaktiškai, nes tai gali pakenkti sveikatai.
Tabletės naudojamos kaip vienkartinė apsauga – jos neapsaugo nuo kitų radiacijos formų (pvz., cezio ar stroncio), o tik nuo radioaktyviojo jodo.

Labai svarbu: kalio jodido tabletes reikia vartoti tik tada, kai oficialiai paskelbia civilinės saugos institucijos ar Sveikatos apsaugos ministerija. Štai, kas rašoma jų puslapyje:

„Kalio jodido tabletės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją būtų vartojamos įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo žalojančio radioaktyviojo jodo poveikio. Skydliaukė nesugeba atskirti radioaktyviojo jodo nuo stabiliojo jodo, todėl kaupia juos abu. Branduolinės avarijos metu pasklidęs radioaktyvusis jodas išskirtinai kaupiasi skydliaukėje, ją apšvitina ir žaloja. Praėjus kuriam laikui po skydliaukės apšvitos radioaktyviuoju jodu, gali atsirasti šios liaukos vėžinių susirgimų. Todėl branduolinės avarijos atveju suvartotas kalio jodidas gyventojams sumažintų skydliaukės vėžio išsivystymo riziką. Laiku suvartojus tabletes, skydliaukė užblokuojama (prisotinama) stabiliuoju jodu ir taip apsaugoma nuo įkvėpto ir su maistu patekusio radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir sukeliamos žalos.“

Kada nerekomenduojama gerti?

• Jei nėra radiacinės grėsmės – be reikalo apkrausite skydliaukę jodu.
• Žmonėms, turintiems alergiją jodui.
• Sergant kai kuriomis skydliaukės ligomis (pvz., hipertiroze, autoimuniniu tiroiditu) – vartojimas gali sukelti komplikacijų.

Kaip išrašomos kalio jodido tabletės?

• Lietuvoje kalio jodido tabletes gyventojams dalyja valstybė – jos skirtos apsaugai branduolinės avarijos atveju (ypač gyvenantiems netoli branduolinių objektų, pvz., Baltarusijos Astravo AE).
• Kai kuriose vaistinėse galima įsigyti be recepto, tačiau jos neturėtų būti naudojamos kaip maisto papildas.

Kaip vartoti jodo tabletes?

„Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus, gyventojai turi suvartoti jų amžiaus grupei nustatytą vienkartinę kalio jodido dozę, kuri apsaugo žmogausskydliaukę nuo radioaktyviojo jodo 24 valandas. Tabletę galima sukramtyti arba nuryti nesukramtytą. Kad kūdikiams būtų lengviau suvartoti tinkamą dozę, dalį tabletės galima sutrinti į miltelius arba ištirpinti vandenyje, sirupe arba panašiame skystyje. Kol tabletės visiškai ištirps, gali užtrukti apytikriai iki 6 minučių. Prieš duodami vaisto savo vaikui, įsitikinkite, kad tabletės visiškai ištirpo. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščiosioms, krūtimi maitinančioms moterims ir vyresniems kaip 60 metų žmonėms
negalima gerti daugiau kaip vienkartinę dozę.“

Kada pirkti?

• Specialistai rekomenduoja tabletes turėti atsargos dėžutėje namuose, ypač gyvenant netoli branduolinės elektrinės.
• Tačiau vartoti jų iš anksto negalima – jos geriamos tik gavus oficialų nurodymą.

Dozės pagal amžių

Dozavimas priklauso nuo amžiaus, nes skydliaukės dydis ir jautrumas radioaktyviajam jodui skiriasi:

• Suaugusieji ir vaikai nuo 12 m. – 130 mg (viena tabletė).
• Vaikai nuo 3 iki 12 m. – pusė tabletės (65 mg).
• Kūdikiai ir mažyliai iki 3 m. – ketvirtis tabletės (32 mg).
• Naujagimiai (iki 1 mėn.) – tik 16 mg (1/8 tabletės).

Dozės kartoti nereikėtų, nebent civilinės saugos tarnybos nurodytų kitaip.

Galimi šalutiniai poveikiai

Nors daugumai žmonių vienkartinis vartojimas nekelia problemų, kai kuriems gali pasireikšti:

• pykinimas, pilvo skausmai;
• bėrimai ar alerginės reakcijos;
• sutrikęs širdies ritmas (ypač sergant skydliaukės ligomis).

The post Kalio jodido tabletės: kada gerti, kam jos skirtos ir kokios dozės saugiausios? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Getonas Karutis“ receptas.

Kodėl verta purkšti pomidorus?

Purkškimas – tai būdas perduoti augalui reikalingas medžiagas per lapus, o ne per šaknis, kaip laistant. Tokiu būdu veikliosios medžiagos įsisavinamos greičiau ir efektyviau – ypač kai reikia greitos pagalbos, matomi pirmieji trūkumų ar ligų požymiai.

Tai gali būti tiek ekologiškos, tiek namuose lengvai randamos priemonės, kurios nekenkia nei dirvai, nei žmogui, nei gamtai.

Kas tinka purškimui?

Be abejonės, galima naudoti ir specialias parduotuvėse parduodamas ekologiškas priemones. Bet jei norisi paprastesnio sprendimo, daugelį veiksmingų ingredientų greičiausiai jau turite savo namuose.

Mano natūralus purškimo receptas

Tai profilaktinis purškimo mišinys, kuris padeda apsaugoti pomidorus nuo ligų ir sustiprinti jų atsparumą. Viskas paprasta, nebrangu ir veiksminga.

📝 Reikės:

• 10 litrų vandens (geriausia – kambario temperatūros)
• 0,5 arbatinio šaukštelio kalio permanganato (mangano)
• 20 lašų jodo
• (Pasirinktinai) šiek tiek karbamido – jei norite papildyti azotu
• Apie 0,5 litro pieno – jis veikia kaip natūralus „klijai“, padedantys mišiniui geriau prilipti prie augalo lapų

🧴 Paruošimas:

1. Atskirame inde (geriausia – stikliniame, pvz., stiklainyje) ištirpinkite kalio permanganatą vandenyje.
2. Įlašinkite jodo lašus.
3. Jei naudosite – įmaišykite karbamidą.
4. Gautą koncentratą supilkite į kibirą su 10 litrų vandens.
5. Galiausiai įmaišykite pieną ir gerai išmaišykite.

Mišinys paruoštas purškimui! Juo galima purkšti tiek lapus, tiek stiebus – geriausia tai daryti vakare arba anksti ryte, kai saulė nėra kaitri.

Kam skirtas šis purškimas?

Tai profilaktinė priemonė, padedanti apsaugoti pomidorus nuo tokių ligų kaip:

• maras (fitofthora)
• rūdys ir lapų dėmėtumas
• grybelinės infekcijos

Šis mišinys nestiprina tik augalo apsaugą, bet ir nekenkia aplinkai – jis saugus tiek sode, tiek šiltnamyje.

Svarbu žinoti:

• Purškimui naudokite švarią, gerai išskalautą purkštuvą.
• Neviršykite jodo ar permanganato kiekio – tai profilaktinė, o ne gydomoji priemonė.
• Jei pastebite ligos plitimą – tai ženklas, kad reikia ieškoti papildomų (galbūt stipresnių) sprendimų.

The post Profilaktinis pomidorų purškimas be chemijos: naudoju tai, ką turiu namuose (video pamoka) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dažniausias sutrikimas – viduriavimas ir užkietėjimas

 „Gintarinės vaistinės” vaistininkė Kristina Šnirpūnienė pastebi, kad dažniausi virškinimo sutrikimai kelionėse yra viduriavimas ir vidurių užkietėjimas.

 „Vidurių užkietėjimą dažniausiai sukelia mažesnis vandens suvartojimas, pasikeitęs maistas bei mitybos režimas, ilgas sėdėjimas. Vaikams užkietėjimą gali išprovokuoti net toks paprastas dalykas kaip nepatogumo jausmas svetimame tualete – viešbutyje ar lėktuve. Todėl nuo pat pirmos kelionės dienos reikėtų kasdien gerti pakankamai vandens – apie 1,5–2 litrus per dieną, valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių, nepersivalgyti, maitintis reguliariai”, – komentuoja ji.

 Jei po kelių dienų tuštinimasis neatsistato, jaučiamas pilvo pūtimas ar pilnumo jausmas, vaistininkė rekomenduoja pavartoti švelnaus poveikio vidurius laisvinančių vaistų.

 „Vaikams verčiau pasiūlyti džiovintų slyvų, šviežiai spaustų sulčių, taip pat nepamiršti duoti pakankamai vandens. Jei natūralios priemonės nepadeda, tinkamiausias pasirinkimas – laktuliozės sirupas. Patogiausia jį įsigyti vienkartiniuose paketėliuose – tai ypač praktiška kelionėje”, – teigia K. Šnirpūnienė.

 Kaip sustabdyti viduriavimą?

 Kur kas nemalonesnė problema – viduriavimas, kurio priežastis gali būti ne tik pasikeitęs ar riebus maistas, bet ir bakterijų ar virusų sukeltas žarnyno sutrikimas. Dažniausi sukėlėjai – žarnyno lazdelė E. coli, salmonelės, rotavirusas, norovirusas ar pirmuonys. Į organizmą jie patenka kartu su vandeniu, blogai termiškai apdorotu maistu, nepakankamai nuplautais vaisiais ar daržovėmis.

 „Reikėtų prieš kiekvieną valgį plauti rankas arba naudoti dezinfekcines priemones, jei nėra galimybės jų nusiplauti. Maistas turi būti gerai išvirtas ar iškeptas, vaisius ir daržoves reikėtų nulupti. Gerti tik buteliuose laikomą vandenį, vengti ledukų, nes jie gali būti pagaminti iš užteršto vandens. Ypač atsargūs turėtų būti keliaujantys po Afriką, Lotynų Ameriką, Aziją ir Turkiją”, – aiškina vaistininkė.

 Ji pasakoja apie atvejį, kai vaistinėje apsilankė vaikinas, po kelionės į Pietų Ameriką užsikrėtęs patogeniniu grybeliu – pasirodo, kelionės metu jis dažnai gatvėje glostė benamį kačiuką, kuris ir tapo infekcijos šaltiniu.

 „Kelionėje reikėtų būti atsargesniems nei įprastoje namų aplinkoje. Rekomenduoju į kelionę pasiimti toksinus absorbuojančių vaistų, pavyzdžiui, aktyvintos anglies kapsulių, taip pat – rehidratacinių druskų maišelių, nes skysčių organizme atstatymas viduriuojant ar vemiant yra būtinas”, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.

 Ką pasiimti į kelionę?

 Pasak vaistininkės, dažnas keliautojas į kelionę pasiima viduriavimą stabdančių vaistų, pavyzdžiui, loperamido. Tačiau šiuos preparatus būtina vartoti itin atsargiai – jei viduriavimą sukėlė bakterinė infekcija, jų vartojimas gali sukelti storosios žarnos išsiplėtimą. Be to, loperamidas netinka vaikams iki 12 metų ir gali būti vartojamas tik tuo atveju, jei viduriavimas trunka ne ilgiau kaip 48 valandas.

 „Viduriavimo metu dažnai pakyla temperatūra, jaučiamas pilvo skausmas, todėl rekomenduoju su savimi turėti paracetamolio bei spazmus malšinančių vaistų. Kaip papildomą profilaktikos priemonę patariu vartoti probiotikus – juos galima pradėti vartoti kelios dienos iki kelionės ir tęsti visos išvykos metu. Tai padeda palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų įsitvirtinimo”, – pataria vaistininkė.

 Pasitaiko, kad keliautojai „dėl viso pikto” pasiima ir šeimos gydytojo išrašytų antibiotikų. Tačiau, jei stiprus viduriavimas ir karščiavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas, reikėtų ne eksperimentuoti su antibiotikais, o kreiptis į vietos gydytoją.

 „Vietiniai medikai geriausiai žino tam regionui būdingus infekcijų sukėlėjus ir, atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, gali paskirti tinkamiausią gydymą”, – akcentuoja „Gintarinės vaistinės” vaistininkė.

 Ji taip pat priduria, kad kai kurie keliautojai vis dar tiki mitu, esą stiprus alkoholis apsaugos nuo infekcijų. Nors alkoholio dezinfekuojančios savybės žinomos, tačiau tinkama dozė nėra aiški, o dažnas vartojimas gali sukelti daugiau žalos nei naudos.

 Gretutinės ligos

 Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, vartojantiems vaistus nuo padidinto skrandžio rūgštingumo ar turintiems lėtinių virškinimo trakto ligų, rekomenduojama pasiimti papildomų preparatų – virškinimo fermentų ir rūgštingumą mažinančių vaistų. Fermentai vartojami valgant, ypač jei maistas riebesnis nei įprasta. Rūgštingumą mažinantys vaistai geriami vieną ar du kartus per dieną, maždaug pusvalandį prieš valgį.

 „Jei refliuksas nėra pastovus ir rūgštingumą išprovokavo netinkamas maistas, galima pavartoti greito poveikio vaistų. Tačiau jei turite lėtinių virškinimo sistemos sutrikimų, prieš kelionę pasitarkite su vaistininku – jis įvertins jūsų būklę, jau vartojamus vaistus ir padės susikomplektuoti tinkamiausią kelioninę vaistinėlę”, – tvirtina K. Šnirpūnienė.

The post Virškinimo sutrikimai atostogų metu: kaip pasiruošti išvykai, kad netektų ieškoti vaistinės Graikijoje ar Ispanijoje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.