Atostogų metu pasikeičia ne tik dienos ritmas, bet ir mityba, klimatas, fizinis aktyvumas – visa tai turi tiesioginės įtakos virškinimo sistemai. Būtent todėl kelionėse dažnai pasireiškia viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar skrandžio skausmai. Prieš keliones gyventojai vis dažniau teiraujasi apie preparatus, galinčius apsaugoti žarnyną nuo nemalonių netikėtumų.
Dažniausias sutrikimas – viduriavimas ir užkietėjimas
„Gintarinės vaistinės” vaistininkė Kristina Šnirpūnienė pastebi, kad dažniausi virškinimo sutrikimai kelionėse yra viduriavimas ir vidurių užkietėjimas.
„Vidurių užkietėjimą dažniausiai sukelia mažesnis vandens suvartojimas, pasikeitęs maistas bei mitybos režimas, ilgas sėdėjimas. Vaikams užkietėjimą gali išprovokuoti net toks paprastas dalykas kaip nepatogumo jausmas svetimame tualete – viešbutyje ar lėktuve. Todėl nuo pat pirmos kelionės dienos reikėtų kasdien gerti pakankamai vandens – apie 1,5–2 litrus per dieną, valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių, nepersivalgyti, maitintis reguliariai”, – komentuoja ji.
Jei po kelių dienų tuštinimasis neatsistato, jaučiamas pilvo pūtimas ar pilnumo jausmas, vaistininkė rekomenduoja pavartoti švelnaus poveikio vidurius laisvinančių vaistų.
„Vaikams verčiau pasiūlyti džiovintų slyvų, šviežiai spaustų sulčių, taip pat nepamiršti duoti pakankamai vandens. Jei natūralios priemonės nepadeda, tinkamiausias pasirinkimas – laktuliozės sirupas. Patogiausia jį įsigyti vienkartiniuose paketėliuose – tai ypač praktiška kelionėje”, – teigia K. Šnirpūnienė.
Kaip sustabdyti viduriavimą?
Kur kas nemalonesnė problema – viduriavimas, kurio priežastis gali būti ne tik pasikeitęs ar riebus maistas, bet ir bakterijų ar virusų sukeltas žarnyno sutrikimas. Dažniausi sukėlėjai – žarnyno lazdelė E. coli, salmonelės, rotavirusas, norovirusas ar pirmuonys. Į organizmą jie patenka kartu su vandeniu, blogai termiškai apdorotu maistu, nepakankamai nuplautais vaisiais ar daržovėmis.
„Reikėtų prieš kiekvieną valgį plauti rankas arba naudoti dezinfekcines priemones, jei nėra galimybės jų nusiplauti. Maistas turi būti gerai išvirtas ar iškeptas, vaisius ir daržoves reikėtų nulupti. Gerti tik buteliuose laikomą vandenį, vengti ledukų, nes jie gali būti pagaminti iš užteršto vandens. Ypač atsargūs turėtų būti keliaujantys po Afriką, Lotynų Ameriką, Aziją ir Turkiją”, – aiškina vaistininkė.
Ji pasakoja apie atvejį, kai vaistinėje apsilankė vaikinas, po kelionės į Pietų Ameriką užsikrėtęs patogeniniu grybeliu – pasirodo, kelionės metu jis dažnai gatvėje glostė benamį kačiuką, kuris ir tapo infekcijos šaltiniu.
„Kelionėje reikėtų būti atsargesniems nei įprastoje namų aplinkoje. Rekomenduoju į kelionę pasiimti toksinus absorbuojančių vaistų, pavyzdžiui, aktyvintos anglies kapsulių, taip pat – rehidratacinių druskų maišelių, nes skysčių organizme atstatymas viduriuojant ar vemiant yra būtinas”, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.
Ką pasiimti į kelionę?
Pasak vaistininkės, dažnas keliautojas į kelionę pasiima viduriavimą stabdančių vaistų, pavyzdžiui, loperamido. Tačiau šiuos preparatus būtina vartoti itin atsargiai – jei viduriavimą sukėlė bakterinė infekcija, jų vartojimas gali sukelti storosios žarnos išsiplėtimą. Be to, loperamidas netinka vaikams iki 12 metų ir gali būti vartojamas tik tuo atveju, jei viduriavimas trunka ne ilgiau kaip 48 valandas.
„Viduriavimo metu dažnai pakyla temperatūra, jaučiamas pilvo skausmas, todėl rekomenduoju su savimi turėti paracetamolio bei spazmus malšinančių vaistų. Kaip papildomą profilaktikos priemonę patariu vartoti probiotikus – juos galima pradėti vartoti kelios dienos iki kelionės ir tęsti visos išvykos metu. Tai padeda palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų įsitvirtinimo”, – pataria vaistininkė.
Pasitaiko, kad keliautojai „dėl viso pikto” pasiima ir šeimos gydytojo išrašytų antibiotikų. Tačiau, jei stiprus viduriavimas ir karščiavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas, reikėtų ne eksperimentuoti su antibiotikais, o kreiptis į vietos gydytoją.
„Vietiniai medikai geriausiai žino tam regionui būdingus infekcijų sukėlėjus ir, atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, gali paskirti tinkamiausią gydymą”, – akcentuoja „Gintarinės vaistinės” vaistininkė.
Ji taip pat priduria, kad kai kurie keliautojai vis dar tiki mitu, esą stiprus alkoholis apsaugos nuo infekcijų. Nors alkoholio dezinfekuojančios savybės žinomos, tačiau tinkama dozė nėra aiški, o dažnas vartojimas gali sukelti daugiau žalos nei naudos.
Gretutinės ligos
Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, vartojantiems vaistus nuo padidinto skrandžio rūgštingumo ar turintiems lėtinių virškinimo trakto ligų, rekomenduojama pasiimti papildomų preparatų – virškinimo fermentų ir rūgštingumą mažinančių vaistų. Fermentai vartojami valgant, ypač jei maistas riebesnis nei įprasta. Rūgštingumą mažinantys vaistai geriami vieną ar du kartus per dieną, maždaug pusvalandį prieš valgį.
„Jei refliuksas nėra pastovus ir rūgštingumą išprovokavo netinkamas maistas, galima pavartoti greito poveikio vaistų. Tačiau jei turite lėtinių virškinimo sistemos sutrikimų, prieš kelionę pasitarkite su vaistininku – jis įvertins jūsų būklę, jau vartojamus vaistus ir padės susikomplektuoti tinkamiausią kelioninę vaistinėlę”, – tvirtina K. Šnirpūnienė.
