Agurkai – vienos mėgstamiausių daržovių lietuviškuose daržuose ir šiltnamiuose. Jie auga greitai, dera gausiai, tačiau kartu yra gana reiklūs. Jei agurkams trūksta maisto medžiagų, tai pastebima labai greitai: lapai šviesėja, mezgasi mažiau vaisių, agurkėliai deformuojasi, kartėja arba pradeda kristi dar visai maži.
Norint sulaukti gausaus, traškaus ir sveiko agurkų derliaus, vien tik palaistyti dažnai nepakanka. Šiems augalams reikia subalansuotos mitybos – azoto, kalio, fosforo, kalcio, magnio ir mikroelementų. Tačiau svarbiausia ne tik kuo tręšti, bet ir kada tai daryti.
Kodėl agurkams reikia daug maisto medžiagų?
Agurkai turi gana paviršinę šaknų sistemą, todėl maisto medžiagas jie ima iš viršutinio dirvos sluoksnio. Jei dirva skurdi, greitai išdžiūsta arba nėra papildomai tręšiama, augalas ima badauti. Be to, agurkai augina daug lapų, ūglių ir vaisių vienu metu, todėl jų poreikiai ypač padidėja žydėjimo ir derėjimo metu.
Dažniausiai agurkams trūksta kalio ir azoto. Azotas reikalingas lapams ir ūgliams augti, o kalis – vaisių mezgimui, skoniui, atsparumui ligoms ir bendrai augalo ištvermei. Fosforas svarbus šaknims ir žydėjimui, o kalcis padeda išvengti augimo sutrikimų.
Pirmas etapas: tręšimas prieš sodinimą
Rekordinis derlius prasideda dar prieš pasodinant daigus. Agurkai mėgsta purią, šiltą, derlingą ir organinėmis medžiagomis turtingą žemę. Todėl lysvę verta paruošti iš anksto.
Į dirvą galima įmaišyti gerai perpuvusio komposto arba perpuvusio mėšlo. Šviežio mėšlo tiesiai prie šaknų geriau nedėti, nes jis gali nudeginti augalus ir skatinti pernelyg stiprų lapų augimą derliaus sąskaita. Jei mėšlas naudojamas, jis turi būti gerai perpuvęs.
Tinka ir biohumusas. Jis pagerina dirvos struktūrą, praturtina ją maisto medžiagomis ir yra švelnesnis augalams. Sodinant daigus, į duobutę galima įdėti saują komposto ar biohumuso, sumaišyti su žeme ir tik tada sodinti agurką.
Kuo tręšti agurkus po pasodinimo?
Pirmą kartą po pasodinimo agurkus geriausia tręšti tada, kai jie prigyja ir pradeda aktyviai augti. Paprastai tai būna po 10–14 dienų. Per anksti tręšti nereikėtų, nes daigai pirmiausia turi įsitvirtinti.
Šiuo etapu svarbiausias azotas, tačiau jo nereikia padauginti. Azoto perteklius paskatina gausų lapų augimą, bet žiedų ir vaisių gali būti mažiau.
Tinka:
- silpnas raugintų dilgėlių tirpalas;
- biohumuso ištrauka;
- kompleksinės trąšos agurkams;
- labai silpnas vištų mėšlo tirpalas;
- kompostas arba komposto arbata.
Dilgėlių raugas yra viena populiariausių natūralių priemonių. Jis skatina lapų augimą ir stiprina augalus. Tačiau jo negalima naudoti per stipraus. Dažniausiai raugas skiedžiamas maždaug 1:10 santykiu su vandeniu ir pilamas ant drėgnos žemės, ne ant sausų šaknų.
Žydėjimo metu agurkams reikia daugiau kalio
Kai agurkai pradeda krauti žiedus, jų mitybos poreikiai keičiasi. Jei ir toliau gausiai tręšite vien azotinėmis trąšomis, augalas gali auginti daug lapų, bet megzti mažiau agurkų. Todėl žydėjimo metu reikia daugiau kalio ir fosforo.
Šiuo metu galima naudoti specialias trąšas agurkams, pomidorams ar vaisinėms daržovėms. Svarbu, kad jose būtų ne tik azoto, bet ir kalio. Kalio trūkumas dažnai pasireiškia tuo, kad agurkai auga kreivi, plonesni ties koteliu, lapų kraštai gelsta ar ruduoja.
Natūraliai kalio suteikti gali medžio pelenai, tačiau su jais reikia elgtis atsargiai. Pelenai šarmina dirvą, todėl jų negalima berti per daug ar naudoti kartu su azotinėmis trąšomis. Agurkams pelenų tirpalą galima naudoti tik saikingai, jei dirva nėra šarminė.
Paprastas variantas – stiklinę medžio pelenų užpilti 10 litrų vandens, palaikyti ir palaistyti tarpueilius. Tačiau tai neturėtų būti dažna priemonė. Jei nežinote dirvos pH, pelenais geriau nepiktnaudžiauti.
Derėjimo metu tręšimas svarbiausias
Kai agurkai pradeda masiškai derėti, jie maisto medžiagas naudoja labai intensyviai. Tai laikas, kai tręšti reikia reguliariai, bet saikingai. Geriau mažesnėmis dozėmis ir dažniau, negu retai ir labai stipriai.
Derėjimo metu agurkams ypač svarbus kalis, magnis, kalcis ir mikroelementai. Trąšos turi padėti augalui ne tik auginti vaisius, bet ir išlaikyti sveikus lapus. Jei lapai nusilpsta, derlius greitai mažėja.
Tinka:
- kompleksinės skystos trąšos agurkams;
- kalio turinčios trąšos;
- biohumuso ištrauka;
- komposto arbata;
- silpnas pelenų tirpalas, jei dirva tinkama;
- magnio trąšos, jei lapai šviesėja tarp gyslų.
Jei agurkai auga šiltnamyje ir dera gausiai, tręšti galima kas 7–10 dienų silpnesniu tirpalu. Lauke augantiems agurkams tręšimo dažnis priklauso nuo oro, dirvos derlingumo ir augalų būklės.
Natūralios trąšos agurkams
Dilgėlių raugas
Dilgėlių raugas tinka augimo pradžioje, kai reikia paskatinti lapų ir ūglių vystymąsi. Jis turi azoto ir kitų naudingų medžiagų. Tačiau derėjimo metu jo nereikėtų naudoti per dažnai, nes per daug azoto gali sumažinti vaisių mezgimą.
Kompostas
Kompostas – viena saugiausių ir naudingiausių priemonių. Jis ne tik maitina augalus, bet ir gerina dirvos struktūrą. Agurkams ypač patinka puri, humusinga žemė, todėl kompostas tinka tiek prieš sodinimą, tiek kaip papildomas mulčio sluoksnis.
Biohumusas
Biohumusas yra švelni, bet veiksminga trąša. Jį galima įmaišyti į žemę arba naudoti kaip skystą ištrauką. Tai geras pasirinkimas tiems, kurie bijo pertręšti augalus.
Pelenai
Pelenai gali suteikti kalio ir kalcio, tačiau jie netinka naudoti bet kaip. Negalima jų maišyti su šviežiu mėšlu ar azotinėmis trąšomis. Taip pat nereikėtų pelenais tręšti dažnai, jei dirva jau neutrali ar šarminė.
Mielių tirpalas
Mielių tirpalas dažnai minimas kaip liaudiška priemonė agurkams. Jis gali suaktyvinti dirvos mikroorganizmų veiklą, tačiau nėra visavertė trąša. Mielės nepakeičia kalio, fosforo ar mikroelementų, todėl jas reikėtų vertinti tik kaip papildomą priemonę, o ne pagrindinį tręšimą.
Ką rodo agurkų lapai ir vaisiai?
Agurkai labai greitai parodo, ko jiems trūksta.
Jei lapai šviesiai žali, o augimas lėtas, gali trūkti azoto. Jei lapų kraštai gelsta ir ruduoja, o vaisiai deformuojasi, dažnai trūksta kalio. Jei lapai šviesėja tarp gyslų, gali trūkti magnio. Jei jauni lapai deformuojasi, gali būti kalcio ar mikroelementų trūkumas.
Kreivi agurkai nebūtinai visada reiškia trąšų trūkumą. Jie gali deformuotis ir dėl nereguliaraus laistymo, karščio, prasto apdulkinimo ar temperatūrų svyravimų. Todėl prieš tręšiant verta įvertinti visas sąlygas.
Laistymas ir tręšimas – neatsiejami
Net geriausios trąšos neveiks, jei agurkams trūks vandens. Agurkai labai mėgsta drėgmę, tačiau nemėgsta šalto vandens ir užmirkimo. Laistyti geriausia šiltu, nusistovėjusiu vandeniu, ryte arba vakare.
Trąšų tirpalą visada geriau pilti ant drėgnos dirvos. Jei tręšite sausą žemę, šaknys gali būti pažeistos. Ypač atsargiai reikia elgtis su mineralinėmis trąšomis ir stipriais organiniais raugais.
Šiltnamyje agurkams labai svarbu ir oro drėgmė. Per sausas oras, karštis ir nereguliarus laistymas gali paskatinti vaisių kartumą bei mezginių kritimą.
Ko nedaryti tręšiant agurkus?
Didžiausia klaida – tręšti per stipriai. Agurkai mėgsta maistingą dirvą, tačiau jų šaknys jautrios. Per didelė trąšų koncentracija gali nudeginti šaknis, augalas pradeda vysti, lapai raitosi, o derlius mažėja.
Kita klaida – naudoti vien azotą. Jei agurkai gražiai žaliuoja, bet beveik nemezga vaisių, gali būti, kad jie gauna per daug azoto ir per mažai kalio bei fosforo.
Trečia klaida – pelenus berti kartu su mėšlu ar azotinėmis trąšomis. Taip prarandama dalis azoto, o augalai gali negauti to, ko labiausiai reikia augimo pradžioje.
Ketvirta klaida – tręšti sergančius arba perdžiūvusius augalus stipriais tirpalais. Pirmiausia reikia atkurti normalias sąlygas: palaistyti, pavėsinti, pašalinti pažeistus lapus, o tik tada švelniai maitinti.
Paprastas tręšimo planas agurkams
Jei norite aiškaus plano, galima vadovautis tokia schema:
| Augimo etapas | Kuo tręšti | Kaip dažnai |
|---|---|---|
| Prieš sodinimą | Kompostas, biohumusas, perpuvęs mėšlas | Įterpti ruošiant lysvę |
| Po pasodinimo | Silpnas dilgėlių raugas, biohumuso ištrauka | Po 10–14 dienų |
| Prieš žydėjimą | Kompleksinės trąšos agurkams | Kas 10–14 dienų |
| Žydėjimo metu | Kalio ir fosforo turinčios trąšos | Kas 7–10 dienų |
| Derėjimo metu | Skystos kompleksinės trąšos, biohumusas, kalis, magnis | Reguliariai, mažomis dozėmis |
