Apie medžiagų apykaitą esame girdėję kone visi, tačiau retai susimąstome, kaip jos pokyčiai gali paveikti mūsų organizmą. Sulėtėjus medžiagų apykaitai sutrinka virškinimas, ima didėti svoris, kankina nuovargis. Neretai žmonės tokiais atvejais užsiima savigyda, pradeda vartoti medžiagų apykaitą greitinančius vaistus, nors dažnai pakaktų tiesiog pakeisti gyvenimo būdą. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad medžiagų apykaitos pokyčius, dėl kurių vertėtų sunerimti, gali parodyti ir tyrimai.
Cheminiai procesai ląstelėse
Medžiagų apykaita – tai cheminiai procesai ląstelėse, kurie aprūpina organizmą energija. Ji būtina augimui, vystymuisi ir gyvybinių funkcijų palaikymui.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Rimvydė Bliūdžiuvienė pasakoja, kad skirtingais gyvenimo tarpsniais medžiagų apykaita kinta: vaikystėje prasideda anaboliniai procesai – visos reakcijos vyksta labai greitai, nes būtina užtikrinti augimą, o žmonėms pasiekus brandų amžių metabolizmas pradeda lėtėti.
„Greita ir lėta medžiagų apykaita skiriasi tuo, kaip greitai organizmas sunaudoja tokį patį kilokalorijų kiekį. Lėtėjant medžiagų apykaitai jaučiami tam tikri pokyčiai kasdienybėje: net nekeičiant mitybos įpročių pradeda didėti svoris, mažėja raumenų masė, gali atsirasti bendras silpnumas, odos išsausėjimas, plaukų slinkimas, galūnių šalimas, vidurių užkietėjimas, dėmesio ir koncentracijos stoka“, – teigia šeimos gydytoja.
Sulėtėjusi medžiagų apykaita gali lemti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus – nesunaudojama energija pradeda kauptis riebalų pavidalu, aplink vidaus organus susidaro daugiau kaupiamų visceralinių riebalų, sutrinka kepenų veikla, didėja atsparumas insulinui, dėl kurio pradeda vystytis gliukozės apykaitos sutrikimai.
Kas lėtina medžiagų apykaitą?
R. Bliūdžiuvienė sako, kad pirmiausia neigiamą poveikį medžiagų apykaitai daro stresas ir miego stoka. „Šie veiksniai sulėtina medžiagų apykaitą, nes sutrinka alkio ir sotumo hormonų reguliacija, padidėja apetitas, atsiranda potraukis saldumynams. Dėl padidėjusios kortizolio gamybos sulėtėja riebalų deginimas, jie greičiau kaupiasi ant vidaus organų“, – sako sveikatos klinikos „Antėja“ gydytoja.
Pastebėjus medžiagų apykaitos pokyčius pirmiausia verta subalansuoti mitybą – ją pagerinti gali padėti tam tikri maisto produktai.
„Svarbu, kad mityboje būtų pakankamai baltymų, kurie būtini raumeninės masės palaikymui. Naudingas ir omega-3 riebalų rūgštimis gausus maistas – riebi žuvis, riešutai, linų sėmenys, chia sėklos. Medžiagų apykaitą greitina tam tikri prieskoniai, pavyzdžiui, kajeno ir čili pipirai dėl juose esančio kapsaicino, ciberžolė, česnakai, imbieras ir cinamonas“, – dėsto gydytoja.
Anot jos, labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, miegoti 7–9 valandas. Fizinis aktyvumas irgi gali padėti esant sutrikusiai medžiagų apykaitai. Ypač svarbu palaikyti raumenų masę, nes raumenys net ir ramybės būsenoje sudegina daugiau kalorijų nei riebalai.
Jeigu pakoregavus gyvenseną simptomai vis tiek išlieka, būtina konsultuotis su gydytojais „Tuomet gali būti atliekami įvairūs tyrimai, leidžiantys įvertinti gliukozės apykaitą, skydliaukės veiklą, cholesterolio lygį, kepenų funkciją. Gydymas skiriamas individualiai, įvertinus visus simptomus ir tyrimų rezultatus“, – kalba gydytoja.
