Rugpjūčio pabaiga mūsų protėviams buvo ypatingas metas. Laukuose baigėsi vieni svarbiausių metų darbų, namuose kaupėsi naujojo derliaus atsargos, o vis trumpėjančios dienos primindavo, kad ruduo jau visai čia pat. Neatsitiktinai šį laiką lydėjo daugybė senų tikėjimų, perspėjimų ir vadinamųjų bobučių prietarų.
Rugpjūčio 20-oji – jau rytoj, tad ką šią dieną, anot senųjų tikėjimų, geriau palikti kitai dienai? Kai kurių dalykų mūsų močiutės vengdavo neatsitiktinai – buvo tikima, kad neapgalvotas veiksmas gali iš namų „išnešti“ pinigus, ramybę ar net visų ateinančių mėnesių sėkmę.
Svarbu pabrėžti, kad tai – liaudies prietarai ir folkloriniai tikėjimai, o ne taisyklės ar moksliškai pagrįsti perspėjimai. Be to, patikimuose lietuvių etnografiniuose šaltiniuose nėra vieno universalaus būtent rugpjūčio 20-ajai skirto draudimų sąrašo. Daugelis šių tikėjimų siejami apskritai su rugpjūčio pabaiga, derliaus dorojimu ir perėjimu iš vasaros į rudenį. Pats rugpjūčio mėnesio pavadinimas ir tradicinis jo suvokimas glaudžiai susijęs su rugių pjūtimi bei žemės ūkio darbais.
Nešluokite vakare – esą galite iššluoti sėkmę
Vienas labiausiai paplitusių senolių perspėjimų buvo susijęs su paprasčiausia šluota.
Tikėta, kad vakare šluojant namus kartu su šiukšlėmis galima „iššluoti“ ir namų gerovę. Ypač nepatartina šiukšlių išnešti iš namų jau sutemus.
Senosiose bendruomenėse namų slenkstis turėjo simbolinę reikšmę – jis skyrė saugią šeimos erdvę nuo išorinio pasaulio. Todėl viskas, kas per slenkstį būdavo išnešama netinkamu metu, galėjo būti vertinama kaip gerovės atidavimas.
Tad jeigu grindys gali palaukti iki ryto – prietaringa močiutė tikriausiai lieptų šluotą padėti atgal į kampą.
Neskolinkite pinigų
Dar vienas senas perspėjimas – neskolinti pinigų ir neatiduoti paskutinių turimų monetų.
Buvo manoma, kad atiduodamas pinigus žmogus simboliškai kartu atiduoda ir dalį savo materialinės sėkmės.
Ypač atsargiai senoliai žiūrėdavo į pinigų skolinimą vakare. Tikėta, kad taip galima ilgam „uždaryti kelią“ naujoms pajamoms.
Žinoma, šiandien tai tėra prietaras, tačiau jo kilmę nesunku suprasti: artėjant rudeniui šeimos turėdavo atsakingai planuoti sukauptas atsargas ir išlaidas žiemai.
Neduokite iš namų duonos
Duona lietuvių tradicinėje kultūroje buvo kur kas daugiau nei paprastas maisto produktas.
Ji simbolizavo sotumą, derlių ir šeimos gerovę, o derliaus nuėmimo papročiuose duona bei druska turėjo ypatingą reikšmę. Etnografiniai šaltiniai rodo, kad derliaus darbų pradžią ir pabaigą lydėdavo įvairios apeigos, o duona buvo dalijama šeimai bei talkininkams.
Todėl įvairiuose liaudies tikėjimuose atsirado perspėjimų duonos nešvaistyti, nemėtyti ir nepalikti jos nepagarbiai.
Prietaringai žvelgiant, rugpjūčio pabaigoje ypač nederėtų išmesti gero duonos kepalo – kartu esą galima išmesti ir namų sotumą.
Nesėskite prie stalo pikti
Dar vienas gražus, nors ir prietarais apipintas, senolių principas – prie bendro stalo nesėsti susipykus.
Stalas buvo laikomas šeimą jungiančia vieta. Todėl barniai valgant vertinti itin nepalankiai.
Tikėta, kad jei šeima prie stalo nuolat ginčysis, nesantaika gali namuose pasilikti ilgam.
Todėl rugpjūčio 20-osios vakarą pagal senąją išmintį geriau pirmiausia susitaikyti, o tik tada sėsti vakarieniauti.
Neskaičiuokite svetimų pinigų
Bobutės turbūt pasakytų dar paprasčiau: neskaičiuok svetimo turto, jei nenori prarasti savojo.
Pavydas liaudies tikėjimuose dažnai buvo laikomas blogos energijos šaltiniu. Manyta, kad pernelyg domėdamasis kito žmogaus turtu pats žmogus pradeda „atstumti“ savąją gerovę.
Todėl ši diena – bent jau pagal prietarus – tinkamesnė padėkoti už tai, ką jau turite, o ne lyginti save su kitais.
Neskolinkite druskos saulei nusileidus
Druska ilgą laiką buvo vertinga, todėl nenuostabu, kad aplink ją atsirado daugybė prietarų.
Vienas jų sako: vakare druskos iš namų geriau neišnešti.
Buvo tikima, kad kartu su ja galima atiduoti namų apsaugą ir gerovę. O išberta druska daugelyje Europos kultūrų iki šiol siejama su nesutarimais ar nelaime.
Jeigu kaimynė rugpjūčio 20-osios vakarą paprašytų saujos druskos, prietaringa močiutė tikriausiai pasiūlytų ateiti ryte.
Nepalikite tuščios piniginės
Dar vienas simbolinis prietaras susijęs su pinigine.
Tikėta, kad visiškai tuščia piniginė tarsi „pripranta“ būti tuščia. Todėl joje patardavo palikti bent monetą.
Kai kas piniginėje laikydavo ir „laimingą“ monetą, kurios stengdavosi niekada neišleisti.
Prietaras paprastas: pinigai neva traukia pinigus.
Net jei tuo netikite, viena moneta piniginėje bent jau niekam nepakenks.
Nesigirkite savo sėkme
„Nesidžiauk per anksti“ – šį posakį tikriausiai yra girdėjęs beveik kiekvienas.
Senovėje buvo tikima, kad pernelyg garsiai giriantis savo turtu, derliumi ar sėkme galima „nužiūrėti“ pačiam save.
Todėl šeimos gerovė, sveikata ir geri ateities planai ne visada būdavo garsiai aptarinėjami.
Ypač atsargiai žiūrėta į dar neįvykusius dalykus: neva kuo daugiau apie juos kalbėsi, tuo didesnė tikimybė, kad planai iširs.
Neatidėkite pradėto darbo
Rugpjūtis tradiciniame lietuviškame kalendoriuje pirmiausia buvo darbymetis – mėnesio pavadinimas tiesiogiai siejamas su rugiais ir jų pjūtimi.
Todėl nenuostabu, kad liaudies išmintyje daug dėmesio skirta darbų užbaigimui.
Buvo tikima, kad pradėtas, bet be priežasties paliktas darbas gali „nusinešti“ žmogaus sėkmę ir energiją.
Prietaringai žvelgiant, rugpjūčio 20-oji – gera proga ne pradėti dešimt naujų darbų, o užbaigti bent vieną seniai atidėliojamą.
Neatsisakykite padėti artimam žmogui
Derliaus nuėmimas kadaise buvo bendruomeninis darbas. Talkos, bendras darbas laukuose ir derliaus pabaigtuvės turėjo svarbią vietą tradiciniame kaimo gyvenime.
Galbūt todėl daugybėje senųjų tikėjimų atsikartoja mintis, kad atsisakęs padėti kitam žmogus pats gali likti be pagalbos tuomet, kai jos labiausiai reikės.
Todėl rugpjūčio pabaigos „taisyklė“ paprasta: jeigu galite padėti – padėkite.
O ką rugpjūčio 20-ąją esą verta padaryti?
Ne visi senieji tikėjimai buvo paremti draudimais.
Rugpjūčio pabaiga buvo metas, kai žmonės vertindavo tai, ką užaugino ir sukaupė per vasarą. Todėl simboliškai ši diena puikiai tinka:
- sutvarkyti namus ir atsikratyti nereikalingų daiktų dienos metu;
- užbaigti seniai atidėliotą darbą;
- pasirūpinti rudens atsargomis;
- susitaikyti su žmogumi, su kuriuo susipykote;
- pasidalyti maistu;
- padėkoti už tai, ką turite;
- vakarą praleisti ramiai su šeima.
Tikėti ar netikėti?
Šiandien dauguma tokių draudimų skamba kaip smagūs bobučių prietarai, tačiau juose dažnai galima įžvelgti ir praktinės senolių išminties.
Nešvaistyti maisto, atsakingai elgtis su pinigais, nesipykti prie stalo, baigti pradėtus darbus ir padėti artimiesiems – visai neblogos taisyklės net ir tada, kai sėkme ar nelaimę nešančiais ženklais visiškai netikime.
Taigi rugpjūčio 20-ąją nebūtina bijoti nei šluotos, nei tuščios piniginės. Tačiau jei močiutė būtų šalia, tikriausiai vis tiek perspėtų: vakare sėkmės iš namų geriau nešluoti.
