Savo mergaitės seniai nemačiau,
Dulkėta gatve pas ją aš ėjau..
Žygiuodamas sau cigaretę rūkiau,
Iš laimės aš dūmus į orą pūčiau.
– Labas, mergyt, – tau pasakiau,
Bučiuką į lūpas iš karto daviau.
Suraukus veiduką, atstūmei mane:
– Mesi rūkyti kada tu, ar ne?
Daktarai, Antoškė, Grūdas ir Dūmas
Jus visus įspėja:
Širdys plyšta, plaučiai griūna –
Gyvenimas trumpėja!!!!
Rūkymas, rūkymas, rūkymas žudo!!!!!!
Jau geriau to nedaryti –
Meskime rūkyti!!
Pamokos man – nuolatinė kančia,
Pertraukos laukiu, kad parūkyt paslapčia.
Dar du klasiokai stovi greta,
Traukiame dūmą, nes esam jėga!
Kol traukėm už kampo, mokyklos kieme,
Pamatė mus auklėtoja rūkančius čia,
Drebėjo mums kinkos, išvydus vos ją –
Dabar jau tėveliam praneš vakare!
Daktarai, Antoškė, Grūdas ir Dūmas
Jus visus įspėja:
Širdys plyšta, plaučiai griūna –
Gyvenimas trumpėja!!!!
Rūkymas, rūkymas, rūkymas žudo!!!!!!
Jau geriau to nedaryti –
Meskime rūkyti!!
Rūkiau cigaretę savo kieme,
Pro langą kaimynė pamatė mane,
Suskambo skambutis mano bute,
Pasiekė šeimą nelaboji žinia.
O grįžus namo, su plačia šypsena
Mane pasitiko supykus mama:
– Mielas vaikeli, ir ką sau mąstai?
Atmink, kad rūkyti – be proto blogai!!!!
Daktarai, Antoškė, Grūdas ir Dūmas
Jus visus įspėja:
Širdys plyšta, plaučiai griūna –
Gyvenimas trumpėja!!!!
Rūkymas, rūkymas, rūkymas žudo!!!!!!
Jau geriau to nedaryti –
Meskime rūkyti!!
Rūkymas, rūkymas, rūkymas žudo!!!!!!
Jau geriau to nedaryti –
Meskime rūkyti!!!!!!
