Buvo taip dažnai –
Mes tik du drugiai
Jaučiam meilės šviesą.
Jos aistrų ugnis
Mūs nesulaikys,
Kol gyvensim dviese.
Tai gražiausias jausmas iš visų,
Vien dėl jo šioj žemėj gyvenu.
Meilės lengvi sparnai
Kyla aukštai.
Lemta su vėju lėkt
Mums amžinai.
Laiko vis mažiau,–
Sau kasdien sakau.
Kaip suspėti viską?
Dar nueit galiu
Ne vienu keliu,
Kol pasieksiu tikslą.
Bet gražiausias jausmas iš visų
Vėl mane nuves, kur lauki tu.
Meilės lengvi sparnai
Kyla aukštai.
Lemta su vėju lėkt
Mums amžinai.
(x4)
