Nepamiršau dar tavo veido
Ir švelnų balsą dar girdžiu
Seni jausmai miegot neleido
Tuštuma vietoj tavo akių
Jau pamiršau, ką reiškia juoktis
Tu išsinešei mane
Vis dar nežinau, kaip reikia jaustis
Be tavęs ir manęs nebėra
Nebėra ko laukti, tiek laiko nebėra
Ateitis kaip rūkas išnyks tolumoje
Tik prisiminimai paglostys tamsoje, tamsoje
Žemėn krenta žvaigždės, bet norų nebėra
Vis dar menu, ką reiškia skristi
Nors be tavęs žemyn krentu
Naktim meldžiu tave sugrįžti
Kai užmigti ir vėl negaliu
Dar visad ieškau tavo veido
Meilė manęs niekad neapleido
Liko many net kai išėjai
Nebėra ko laukti, tiek laiko nebėra
Ateitis kaip rūkas išnyks tolumoje
Tik prisiminimai paglostys tamsoje, tamsoje
Žemėn krenta žvaigždės, bet norų nebėra
