Brėkštantis rytas juos kvietė į kovą,
Jie kėlė ginklus, į karą išjojo.
Tėvynė juos šaukė, tėvynė kvietė,
Jie ėjo į mūšį laisvės laimėti.
Plaka širdis mus viduje –
Už žemę, už kraują, už tai, kas yra.
Plaka širdis už protėvių žygius,
Už mūsų namus, už mūsų tėvynę.
Kruvinos rankos, kruvinos akys…
Mes nevergausim, mes būsim akmenys,
Būsime plienas, būsim ugnis,
Mes būsime vėjas, vėjas – viltis.
Mes – akmenys ir ugnis,
Mes – plienas ir viltis!
Mes sūnūs Lietuvos
Ir kol mes čia, tol ąžuolai žaliuos!
Tebūna šalis amžiais laisva!
Ir jeigu tai bus paskutinė kova,
Ir jeigu tai bus paskutinė gyvybė,
Garbingai numirs, neišduos ji tėvynės.
Žūsim už vėliavą, ji uždengs mūsų kūnus,
Žemė paslėps mus savo rūmuos.
Žaliuos ąžuolai, jie primins mūšio vietą,
Primins mūšio vietą ir kraują pralietą.
Už vardą didingą mūsų tautos,
Už laisvę tėvynės brangios
Iškelkime vėliavas, suspauskim kumščius,
Pagerbkime žuvusius karius.
Ir vėliavos laisvos, jas vėjas kilnos,
Širdis akmeninė nepasiduos,
Mergaitė gražuolė dainą dainuos
Ir kris ašarėlė ant žemės šventos.
Ir kris ašarėlė ant žemės šventos,
Mergaitė gražuolė dainą dainuos,
Širdis akmeninė nepasiduos,
Vėliavos laisvos, jas vėjas kilnos.
Mes – akmenys ir ugnis,
Mes – plienas ir viltis!
Mes sūnūs Lietuvos
Ir kol mes čia, tol ąžuolai žaliuos!
