Noriu matyti tave, kol ši žemė sugrius
Noriu jausti tave savo glėbyje
Noriu laikyti tave ir nepaleist
Ir nepaleist
Ta diena buvo nuotykių kupina
Pamačiau tave, tu sėdėjai parke
Prie tavęs priėjau
Ir tyliai tyliai tyliai tau pasakiau
Noriu matyti tave, kol ši žemė sugrius
Noriu jausti tave savo glėbyje
Noriu laikyti tave ir nepaleist
Ir nepaleist
Tu pyksti ant manęs, kad žiūriu į kitas
Nes nežinai, žiūrėdamas į jas regiu tave, brangioji
Aš nerasiu nieko geresnio nei tu
Nes man nereikia kitų
Noriu matyti tave, kol ši žemė sugrius
Noriu jausti tave savo glėbyje
Noriu laikyti tave ir nepaleist
Ir nepaleist
Bet vieną dieną tu priėjai prie manęs
Ir pasakei, jog nenori matyti manęs
O aš verkiau
Ir tyliai tyliai tyliai sau mintyse kartojau
Noriu matyti tave, kol ši žemė sugrius
Noriu jausti tave savo glėbyje
Noriu laikyti tave ir nepaleist
Ir nepaleist
