Radau namus ant Užupio kranto,
Kur Angelas baltas širdį kutena.
Čia lyg traukinio bėgiais gyvenimas skuba,
Čia kiekvienas miesto legendoj gyvena.
Iš šimtmečiais austo gintaro lopšio
Pakilęs su auštančia vaiko malda
Kiekvieną šventadienį virš rudenio bokštų
Atgimki kas kartą, kaskart su daina.
Vilniau brangus,
Nenutylančios giesmės dangų palies
Amžių dvelksmu.
Mes esame tavo baltosios sielos.
Pasodink ant sparnų,
Pasodink ant sparnų mano mažą pasaulį,
Bundančio Angelo mieste didingas,
Amžinas, didis, galingas.
Vėl sukas lyg valso ritmu
Drugiai ant padangės krašto.
Išpažindama meilę jų,
Nes prikėlęs gyvybę, prikelsi gyventi.
Paliki ugnį šiąnakt aukure rusent,
Nes vaidilutės grįš iš pernykščio šimtmečio rudens.
Sudėk po mintį žodį savo ateities kartoms,
Prikelki meilę iš sielų glūdumos.
Vilniau brangus,
Nenutylančios giesmės dangų palies
Amžių dvelksmu.
Mes esame tavo baltosios sielos.
Pasodink ant sparnų,
Pasodink ant sparnų mano mažą pasaulį,
Bundančio Angelo mieste didingas,
Amžinas, didis, galingas.
Radau namus ant Užupio kranto
Ant bundančio balto Angelo sparno…
