mes kilsime vis aukštyn
į juodą žvaigždėtą dangų
tik paukščiai ten mus pasieks
mes klyksime jų balsais
mes mosime sparnais
tai bus mūsų stiprios rankos
mes skrisime aukštyn
kol debesys pasibaigs
aš pamenu kaip kadais
visi mes į žemę kritom
mes nebetikėjom tuo
kad kilsime vėl aukštyn
kaip bangos vandenyje
kaip rytas pakeitęs naktį
mes judam aukštyn žemyn
tai amžinas judesys