Nutiko tai gražiausio metų laiko gražiausią popietę
Aistros užvirė šokyje
Jie buvo vedami instinktų
Kartais per daug noras, kad bent vienas iš jų dingtų
Jie sulaužė visus stereotipus, visus standartus
Kartu persirgo visus gripus, išvaikščiojo visus parkus
Nu tipo, jų meilė visą laiką buvo ant ripyto
Svarbu buvo mylėtis
Meilės lietumi lyja, nachui reikalingas skėtis
Tikėkis, ji ta vienintelė
Bet jie skubėjo kaip sprinteriai
Jis dirbo prie bilietų rūbinėj
Bet daugiausia laiko praleido bedarąs kontrolę josios subinėj
Afigiet, kiek jie buvo ištvirkę
Praregėt nemokėjo
Savo kūno dalis šimtus kartų buvo išėmę, perrinkę
Meile, meile, meile
Tu karšta kaip liepsna žvakėje
Meile, meile, meile
Tu tikrai tikra
Tu tikrai ne simpatija
Aš nebūsiu suktas, tu nebūsi kvaiša
Tu ta gražuolė, aš tas pabaisa
Mylėti niekada netaps inercija
Kiekvieną rytą nauja mylėjimo versija
Tu neturėsi minčių prieš mane savo veidą slėpt špakliuj
Apie tave sukursiu pjesę
Joje vadinsim dviese
Bet pritrūksiu lėšų spektakliui
Apie tave išleisiu parodą, susuksiu filmą
Da naxuj apmaudą, meilės pilną
Kartu lipsim, griūsim tais pačiais laiptais
Nebūsim atskirai, apsijuosime vedybų saitais
Nestatysiu namo, sūpynių, ar prie jų vartų
Visa tai mes padarysime kartu
Tu būsi ta kuri kenkia mano laikysenai
Nes aš griūnu pasibeldus tavo šypsenai
Išvažiuosim visam mėnesiui prie vandenyno kartą metuose
Ir man pochui gruodį ar gegužę
Mano mūza ir grūze, jei ne tu, pasaulis būtų sulūžęs per pusę
Dėl tavęs per mišką nors ir pusnuogis
Tavo bėdos, mano užduotys
Viena iš tų nedaugelio moterų
Su kuria patyrė maloniausių potyrių
Lifte, bažnyčioj, fotely, švelniais potėpiais
Su gražia moterim, kuri neimdavo mokesčių
Kad su kita būtų geriau, nėra prošvaisčių
Dalintis galėjo viskuo bet labiausiai savo oda ir skysčiais
Jiems atrodė padoru kas kitiem šlykštu
Aklinai apeiti visi pykčiai
Ei, slėpk savo papuošalus
Aš noriu tavo skruostus matyt neišdažytus, paprastus
Nuprausiu tave kaip katinas katę
Tokios jausmo dar niekas nematė
Priskinsiu rožių, tulpių, žibučių, čiobrelių pundą
Stebėsiu ant kelių, kaip tavo jaudulys bunda
Tu didžiausia pagunda
Kursime naują gyvenimą
Duosiu litų ant batelių į soliariumą, nes siutas neima
Turėsime akvariumą
Ir jokių piranijų, vien aukso žuvys
Jei kas ne taip, tau tvaniju
Turėsim gyvenimą rožinį
Verdu arbatą, jei tik tu sukosėji
Tai aš, tai tu man už daktarę
Tai, ką kartu patiria drugeliai, prabėgantys per papilvę
Prie tavęs prisilietus kūnas įkaista
Aistros tolygu už gaisrą
Paskui prasidėjo keiksmažodžiai, būdvardžiai
Viskas nachui pražūčiai, kruvini puslapiai
Išseko padangių hormonai
Kai litus teko rinkt vien tik bulvėm, batonui ir žmonai
Stebint iš šono šitą karštą diagramą
Ji bemaž mažta, nes akys užpiltos padarant po gramą
Nuo mažos žiežirbos prabudo slibinai, žiežulos
Kekše, kekše, kekše
Aš tavęs nebemėgstu
Meile, meile, meile, tu netikra
Aš tik mėgau mėgautis seksu
Prasidėjo emocijų fabrikas
Atviru burnų diena, smūgis padrikas
Dužo indai, kalbos
Kaip tu mane biesini
Kaip moki, taip mindai
Tu nečėseli, kaip tu galėjai
Duchas, suka, per tave žemyn teka tušas
Kur dingo bendru litų štuka?
Pirma tvarka, po to raslabucha
Migam pas notarą
Tas paskirstė baldus ir tarą
Notaras ne kunigas, ne popiežius
Krikščioniškus saitus sugriovė užštampuodamas popierius
Daug bajerių, bet tikrai maža humoro
Tikrai ne šventė iš sulaužyto santuokos stuburo
Nuo tol, jis, nebeprisileidžia moterų
Ir jų tobulai gimdomų muilo operų
Ji nebepripažįsta vyrų
Nes kiekvienas pasipiršęs jai, tapo dezertyru
O šiaip tai, atsargiai, kad nevyktų viskas per greitai
Nes epitetus neretas palieka tualete
Vien dėl to kad pradžioj per daug drebulys krėtė
Nesivadovaukit pirminiu seansu
Sulauksit mėlynių, prabudę iš transo, bendrų finansų
Nes diskotekoj buvo per daug tamsu
Nepakanka vien norimos kūno sandaros
Paliest paliesi, bet neatrakinsi skrynios Sandoros
Istorija tiems, kurie vis dar sekso trasoje
Nes meilėje tai ne svarbiausia sąsaja
Jeigu klystu, tegu hormonai patyli
O širdys papasakoja
