(žodžiai: V. Šekspyras)
Dviejų širdžių ištikima draugystė
Jokių nepaiso kliūčių kelyje
Juk meilė dar ne meilė, jeigu ją
Sutriuškina klasta ar išdavystė
Tikroji meilė – tai žvaigždė skaisti,
Kuri nė mirksnio nepaliauja degti
Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį,
Kai laivą svaido viesulai pikti
Ne, meilė – ne pastumdėlė likimo
Jai visagalis laikas nebaisus,
Kuris naikina lūpų radastus
Ir iš visų tą pačią duoklę ima
Jei tau meluoja posmai šių eilių
Nebėr pasauly meilės – aš tyliu
