Kaip laukia laiškų mano pašto dėžutė,
Kaip dairos ji gatvėn kas rytą!
Štai lapas kaštono lengvai atitrūkęs
Į pravirą burną jos krinta.
Ir skaito ji laišką, gražiai parašytą
Auksiniais, auksiniais dažais:
“Sveika, labą rudenį, kaip gyveni tu?
Dabar aš rašysiu dažnai.”
Ir rašo kas rytą laiškeliais karpytais,
Ką žvaigždės ir debesys kalba,
Kur gervės šią naktį išskrido,
Ko miglos ieškojo pakalnėj.
Tačiau šįryt atsiuntė sniegenos žinią:
– Jau dunda žiema ledo plentais.
Ir atlekia laiškas, labai paskutinis:
– Sudie, iki kito rudens.
***
Teksto autorius: Juozas Erlickas
