ž.: S.Nėris
Nemune ledai išplauks,
Obelys pabals.
Parymok, manęs palauk
Prie baltos obels.
Parugėm gelsvom basa
Vasara prabėgs.
Mėnesienoje rasa
Ašara žibės.
Bus ruduo. Atjos šiaurys,
Obelys pagels.
Lauk manęs pavakary
Vėtroj prie obels.
Šaltis išrašys languos
Tulpes, ramunes.
Negyvuos žiemos speiguos
Tujen lauk manęs.
Jei dar myli, jei brangus,
Jei manim tiki,-
Šaltas apkasas man bus
Tėviškė jauki.
Ir tu būsi taip arti,
Jausiu prie šalies.
Ir aplenks mane mirtis,
Ir kulka nelies.
Tu žiedelio nenumauk,
Nenukirpk kasų,
Ilgai laukus, dar palauk,
Grįšiu iš tiesų.
Vėliavas nuleistas neš –
Žuvusį minės.
Netikėki…grįšiu aš,
Grįšiu, lauk manęs.
Akmenys paplentėm kauks,
Sužaliuos lazda.
Lauk manęs, kai nebelauks
Niekas niekada.
