Ji tikėjo – jis ateis savaime
Buvo sklidina rūpestingumo
Viską kaupė, saugojo ir laikė
Nenustodama net vakarais budrumo
Jam dainavo nemokėdama kalbėtis
Megzdavo nejudindama pirštų
Ir tik meldė, kad galėtų pažiūrėti
Kaip jis iš vaikelio vyru virsta
Išgalvotas toks
Išgalvotas tik
Išgalvotas jos
Išgalvotas tik
Ji tikėjo – jis ateis turtingas
Knygų ir diplomų, bilietų į kiną
Ji žinojo – jie šypsosis lyjant
Ant jo patefono ir nevykusio grimo
Ji sapnavo – reikia tik palaukti
Nuo pat mažų dienų kantrybę ugdė
O vieną dieną, visas ribas sulaužęs
Atbėgs jisai pažadinti jos ugnį
Išgalvotas toks
Išgalvotas tik
Išgalvotas jos
Išgalvotas tik
Vieną dieną jis atklydo į jos šalį
Bet ji neatvėrė jam savo langelio
Išgalvotas toks
Išgalvotas tik
Išgalvotas jos
Išgalvotas tik
