Tu savo mieste vieniša,
Negirdima kaip tobulo filmo daina.
Tu gyveni kaip žurnale
ir tavo siela atvira,
Taisyklių jūroje viena
Turi atrodyt tobula.
Tu pamiršai, kas tu esi.
Kodėl save taip kankini?
Nenori būti nesvarbi
Netikro veiksmo šurmuly.
Tu savo mieste vieniša,
Negirdima
Kaip tobulo filmo daina.
Tau kartoja – esi tobula
Ir mylima.
Tiktai akyse tuštuma.
Tave taip liūdina lietus,
Jis plauna rožinius dažus.
Dirbtinių šypsenų fone
Tu sau atrodai svetima.
Gali nutraukti grandines,
Tave suvaržiusias tiesas,
Surasti mylimas akis,
Pamiršti netikras viltis.
Tu savo mieste vieniša,
Negirdima
Kaip tobulo filmo daina.
Tau kartoja – esi tobula
Ir mylima.
Tiktai akyse tuštuma.
Tu pamiršai, kas tu esi.
Kodėl save taip kankini?
Nenori būti nesvarbi
Netikro veiksmo šurmuly.
Tu savo mieste vieniša,
Negirdima
Kaip tobulo filmo daina.
Tau kartoja – esi tobula
Ir mylima.
Tiktai akyse tuštuma.
