Jei snigs, mama
Pareis balta
Apsiaustą nusimes
Ir vėl kiekvienas daiktas ras sau vietą
Jei snigs, snaigės lai ištirpsta
Ir skruostais jos nurieda
O mes tylėdami žiūrėsim viens į kitą
O po to užsirūkysim, paklausim
Kas naujo tavo pasauly
Ar nusišypsoti dar neskauda
Na o jei ji dar negrįžo
Tai tik užtruko eidama
Užsuko parduotuvėn
Kaimyną susitiko
Įsimylėjo ką mama
Išdidi mažylė mano mama
Kartais, kai už lango šėlsta pūga
O šaltas vėjas – vienintelis svečias
Aš laukiu, kol mama pareis balta
Juk sninga
Kartais, kai paklystu
Tarp tūkstančio paspaustų rankų
Parkery rašalas išsenka
Aš laukiu, kol duris pravers ramus jos žvilgsnis
Juk mes taip viens kito pasiilgstam
Na o jei ji dar negrįžo
Tai tik užtruko eidama
Užsuko parduotuvėn
Kaimyną susitiko
Įsimylėjo ką mama
Išdidi mažylė mano mama
***
Iš Romo Lileikio albumo “Evangelija nuo Romo” (1995)
