Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!

Kostas Smoriginas – Guliu žolėj

Guliu žolėj, aš guliu žolėj
O laikas slenka pro šalį
Vien tik varnos aukštai
Vien tik varnos jį vejas pilkame danguje

Labai tylus, aš labai tylus
Savęs neatradęs
Vieno prašau, aš tik vieno prašau
Neskaičiuok manęs, nesuskaičiuok manęs

Nes mano žvilgsnį pavogė vėjas
Bėdas nusinešė kelias
Nes žvaigždė netyčia įkrito
Į tuščią kelionmaišį mano

Aš tam visą save atiduodu
Kas į šypsnį mane išmainė
Aš tam visą save atiduodu
Kam pinigų nebeliko laimei
Aš tam visą save atiduodu
Aš tam visą save atiduodu

Guliu žolėj, aš guliu žolėj
O laikas slenka pro šalį
Vien tik varnos aukštai
Vien tik varnos jį vejas pilkame danguje

Labai tylus, aš labai tylus
Savęs neatradęs
Vieno prašau, aš tik vieno prašau
Neskaičiuok manęs, nesuskaičiuok manęs

Nes mano žvilgsnį pavogė vėjas
Bėdas nusinešė kelias
Nes žvaigždė netyčia įkrito
Į tuščią kelionmaišį mano

Nes tik laikrodžio byrančio smėlio
Sklidinos mano kišenės
Nes tik liūdnas numestas žodis
Tai viskas, ką draugui aš saugau

Aš tam visą save atiduodu
Kas mane pamatė pro langą
Kas mane akimirksniu rado
Kad ašarą delnu nubraukčiau

Aš tam visą save atiduodu
Kas į šypsnį mane išmainė
Aš tam visą save atiduodu
Kam pinigų nebeliko laimei
Aš tam visą save atiduodu
Aš tam visą save atiduodu

Ar patiko straipsnis?

Mano išsaugoti straipsniai