Man akiu negraudina geltono zhibinto angis,
Ash neieshkau namu, nes namu niekada neturejau
Tik sedejau, i svetima dangu zhiurejau,
Kol pulsuojanchios zhvaigdzhdes spygliais man ishdure akis
Kol i jas ishsilyde menulio blizgus aliuminis,
Raibuliavo vanduo I skirtingas pasaulio puses
Tu laimingas tik tol, kol kazhkas pasilenks prie peties
Atsiduses ishtars, kad likai ish genties paskutinis
Ir paklaiksi lyg paukshtis I uzhianchia jura lekias
Ash namu neturiu ir stakta man kaktos nepalies
Ash eiliu nerashau, ash tik sunkiai dejuoju eiles
Kai pasibaige shvente ir dievas gesina zhvakes.
