Šiandien pagaliau uždariau duris
Ir išėjau, nors liko laukti liūdnas kambarys,
Kur praleidau tiek naktų ir vis klausdavau savęs:
Ar iš tiesų žaidimą noriu baigt, ar ne?
Ar tu žinai, ar tu žinai,
Kiek pastangų reikėjo meilę saugot ir nelikt vienai?
Aš pakeičiau spynas ir išmečiau raktus,
Deja, likimo savo pakeisti niekaip negaliu.
Gal kada nors suprasi tu,
Kodėl taip skaudinai vien žodžiais ir buvo taip sunku.
Stebuklai baigiasi visi, kai nutylėti negali.
Ar tu žinai, ar tu žinai?
Ar tu žinai, ar tu žinai,
Kiek pastangų reikėjo meilę saugot ir nelikt vienai?
Pakeisčiau vėl visas spynas, giliai paslėpčiau vėl raktus,
Deja, pasaulio savo pakeisti niekaip negaliu.
Viskas pasikeis su nauja diena.
Aš lauksiu jos kaip ir tavęs aš laukiau kažkada.
Atgys vėl liūdnas kambarys ir kitas balsas pasakys:
Klausyk, miela, daugiau nebūsi tu viena.
Ar tu žinai, ar tu žinai,
Kiek pastangų reikėjo meilę saugot ir nelikt vienai?
Aš pakeičiau spynas ir išmečiau raktus,
Deja, likimo savo pakeisti niekaip negaliu.
Gal kada nors suprasi tu,
Kodėl taip skaudinai vien žodžiais ir buvo taip sunku.
Stebuklai baigiasi visi, kai nutylėti negali.
Ar tu žinai, ar tu žinai?
Ar tu žinai, ar tu žinai,
Kiek pastangų reikėjo meilę saugot ir nelikt vienai?
Pakeisčiau vėl visas spynas, giliai paslėpčiau vėl raktus,
Deja, pasaulio savo pakeisti niekaip negaliu.
Ar tu žinai???
