Ei, tu nepyk, aš negrįšiu – su draugais einu į futbolą
Ei, tik nereikia, nesakyk, kad mano meilė muilo burbulas
Ir mano paprastas gyvenimas,
Tavo nemiga ir nerimas
Mano naktiniai sugrįžimai, klaidos
Ne laiku išsklaido mūsų šilumą tylią
Bet bliamba, juk aš tave
Myliu, myliu, myliu, aš žinau
Gal tyliai, tyliai, tyliai, pasakiau
Bet juk dabar tai pakankamai garsiai kalbėjau,
Staiga pastebėjau, ji rageli padėjo,
Nejau vėl negirdėjo, pasakyti nespėjau
Savo gerklę laidau, nieko vėl neišėjo.
Ei, tu nepyk, man taip gaila,
Nebuvau tavo gimtadieny…
Bet aš nekaltas – čempionų lyga, kaip visada trečiadienį,
Mano kvaili išsišokimai, mano maži nusikaltimai,
Tavo nelaimė- mano džiaugsmas, nieko
Tiek kartų nesu nuvylęs,
Tik aš, aš
Jė, jė, jė
Aš tave myliu, myliu, myliu, myliu,
Aš tave myliu, myliu, myliu, myliu,
Aš tave, garsiai, man reikia, aš noriu, aš myliu
Je- je- je- je
Je- je- je- je
Je- je- je- je
Ir kada nors prieš tave atsiklaupsiu,
Kaip sako filmuose pradėsim gyvenimą naują
Ir nieko už tave nebus aukščiau išskyrus futbolą
Cha cha juokauju
Ir jei laiku nepareisiu – aš myliu
Jei ne laiku nusikeiksiu – aš myliu
Bet jeigu niekad kartu nesėdėsim vienam stadione,
Aš tyliai kalbėsiu: “myliu myliu myliu”
Myliu, myliu, myliu, aš žinau
Gal tyliai, tyliai, tyliai, pasakiau
Myliu, myli, myliu, myliu,
Myliu, myliu…
