Jei krentančių žvaigždžių kada paklaustum tu,
Ką jos sakytų tau?
Veiduos dviejų įsimylėjusių žmonių
Aš vėl tave matau.
Paskui tave išbėgsiu tavo pėdomis,
Kol karštas kraujas teka mano venomis.
Jei negaliu tavęs surast po liepomis,
Kas tu esi?
Aš netobulas angelas,
Neturiu sparnų,
Negaliu skrist padangėmis,
Tik žeme einu.
Aš netobulas angelas,
Jei girdi mane,
Savo dainomis kalbinu
Vakarais tave.
Kai mėnuo dengia veidą šilko debesim,
Tu jo paklaust gali,
Kada ir vėl suves likimas su tavim,
Bet jo kalba tyli.
Paskui tave išbėgsiu tavo pėdomis,
Kol karštas kraujas teka mano venomis.
Galbūt ir vėl tavęs ieškosiu naktimis,
Kas tu esi?
Aš netobulas angelas,
Neturiu sparnų,
Negaliu skrist padangėmis,
Tik žeme einu.
Aš netobulas angelas,
Jei girdi mane,
Savo dainomis kalbinu
Vakarais tave.
