Nepajutau, kaip staiga
Visa tai mum nutiko
Žinau – tai klaida.
Keik tik save,
Kodėl nepavyko – neklausk niekada.
Kvepia tai pabaiga.
Kaip dramos teatre,
Mūsų istoriją svarstė kieme.
Draugų rate, klausinėjęs neklauski dėl ko ir už ką
Priežasčių tam yra.
Palik mane, išnyk kaip dūmas rūke.
Palik mane,
Nelauksiu, nors grįžtum balta pieno puta.
Palik mane, užtrenk duris ir niekada
Negrįžk, oi ne, maldauju – pamiršk mane.
O naktis ar diena,
Mano pasauly vilties dar yra.
Tik per žingsnį šalia,
Meilė nutolus, bet juk ar tai bėda.
Nemanau ne ne ne.
Tikrai neliksiu viena,
Kaip gulbė pakilsiu plasnosiu ore.
Paukščių take.
Gal ten kelią surasiu priims ir mane,
Tada tau mosiu ate.
Palik mane, išnyk kaip dūmas rūke.
Palik mane,
Nelauksiu, nors grįžtum balta pieno puta.
Palik mane, užtrenk duris ir niekada
Negrįžk, oi ne, maldauju – pamiršk mane.
Gal į pasaulio kraštą eisiu viena.
Nežinau, nesvarbu, palik mane, palik mane.
Palik mane, išnyk kaip dūmas rūke.
Palik mane,
Nelauksiu, nors grįžtum balta pieno puta.
Palik mane, užtrenk duris ir niekada
Negrįžk, oi ne, maldauju – pamiršk mane.
