Mane baugina ta tyla,
Kai vėjas nurimsta staiga.
Man nepatinka ši tamsa
Ir slegia pilnatis danguje.
Svetimos gatvės ir veidai,
Tu jų jau nebematai.
Tiktai šešėliai ir garsai
Išduos visa tai.
Ten, pro medžių tylą
Ten, net akmuo prabyla.
Ten, pro tirštą rūką
Ten, kaip vanduo mane trauki,
Tu trauki į dugną.
Ką reiškia meilė, jei jos nejaučiu
O kas tie žodžiai, jei jų nebegirdžiu
Tai kas man iš jų?
O laimė – tai skausmas šalia
Kur dingo saulė, juk akyse tamsa
Pilka tuštuma
Nežinau, gal prabėgo tolyn dar viena diena.
Keista tai, kad jau senai pasiklydau laike.
Tie patys pilki, tušti vaizdai,
Neleidžia miegoti ramiai.
O gal man išeiti visai,
Bet ar tai bus gerai.
Tiems, kas liko liūdėti
Tiems, kas ims klausinėti
Bet dar juk to neįvyko
O saule, kodėl mano akys šviesą pamiršo?
Ką reiškia meilė, jei jos nejaučiu
O kas tie žodžiai, jei jų nebegirdžiu
Tai kas man iš jų?
O laimė – tai skausmas šalia
Kur dingo saulė, juk akyse tamsa
Pilka tuštuma
(x2)
